Didžiausias kelionės gadintojas - bendrakeleivis

Norėdami mėgautis savo atostogomis, turėtumėte atidžiai rinktis kompaniją, su kuria ruošiatės keliauti. Remiantis tinklalapio „Skyscanner“ atliktos apklausos duomenimis, didžiausiu atostogų gadintoju buvo išrinktas paniuręs bendrakeleivis. 15 % balsavusiųjų teigė, kad „paniurę bendrakeleiviai“ buvo pagrindinė priežastis, sugadinusi atostogas. )

„Prastas oras“ taip pat daug neatsiliko, surinkęs 11 % balsų, kaip ir „liga“. „Blogas klientų aptarnavimas“, „vabzdžių įgėlimai“ ir „kelionių nukėlimai“, surinkę po 10 % balsų, dalijosi trečiąja vieta atostogų gadintojų sąraše. „„Siaubingam maistui“, „kompleksams dėl figūros paplūdimyje“ ir „baisiam viešbučiui“ teko po 8 % ir ketvirta vieta. Atostogos iš esmės yra linksmas ir malonus laikas, tačiau bent kartą visiems yra nepasisekę jas praleisti taip, kaip svajojo. Tačiau jei mes negalime pakeisti oro, galime pasirinkti savo bendrakeleivius. Tai ypač svarbu, jei jūsų kelionė truks 1-2 savaites, su tais pačiais žmonėmis būnant beveik 24 val. per parą. Tokiu atveju tikėtinas ir charakterių konfliktas. Patarimas paprastas - atidžiai rinkitės bendrakeleivius, jei norite mėgautis savo atostogomis. Respondentai dar paminėjo „vaikų pasiėmimą kartu“, „vietos kojoms lėktuve trūkumą“, „vagystes“ ir pan.

Barselona - sugrįžti tiesiog būtina!

2005 m., Vasara Barselona! Barselona – tai visų pirma Gaudi architektūra. Ir, žinoma, Katalonija.

Restorane net nustembi, kodėl tu ir kolegės gaunate skirtingus meniu, – pasirodo meniu tas pats, tik vienas katalonietiškai, o kitas – ispaniškai. Gaudi buvo genijus, sako žmonės. Galbūt. Tačiau nebūnant architektu ar geometrijos specialistu, sunku suvokti kur slypi jo architektūrinis inovatyvumas. Visgi lieki pakerėtas to žmogaus vaizduotės, sugebėjimo žaisti forma ir ją ištirpdyti, pastatyti didžiulę bažnyčią iš smėlio, savaip atkurti koliziejų. Barselona buvo svetinga modernistams – kai kurios skulptūros, kaip pavyzdžiui Miro, įsiveržia į miesto erdvę, neklausdamos niekieno nuomonės ir lieka ten, kaip milžiniški laiko ženklai. Barselona tarsi sudaryta iš atskirų miestų – Gaudi miesto, Olimpinio naujamiesčio, pajūrio miestelio ir tikrai seno senamiesčio. O kur dar la Rambla su Kolumbu ir artistais, atskirų tautų / pomėgių žmonių kvartalai, aikštės, parkai, priemiesčiai, kalnai... Tai universalus miestas, kuriame kiekvienas gali rasti sau didžiulę erdvę gyvenimui – aišku, jei nebijo šurmulio ir yra pasirengęs ištverti nekritikavęs katalonų separatistinių pažiūrų. Jau geriau išgėrus kažkelintą taurę nuostabaus vyno aistras išlieti šokant flamenko... Sugrįžti tiesiog būtina! Donatas

Kelionės su InterRail nuotykiai Vokietijoje

Galvojome, kaip neįprastai praleisti atostogas su šeima. Ir sugalvojome. Nusprendėme keliauti traukiniais į Pietų Vokietiją prie Konstanco ežero. Praėjus valandėlei nuo mūsų kelionės pradžios Ebbsfleet International aš pasijutau atsipalaidavusi ir apsidžiaugiau, kad nusprendėme susilaikyti nuo varginančių eilių oro uoste ir pasirinkome “žalesnę” alternatyvą – nuotykių kupiną kelionę po Vokietiją traukiniais.

Esu kelis kartus buvusi Vokietijoje ir anksčiau. Mane sužavėjo miškai ir akmenimis grįstos viduramžiškų miestų aikštės su pasakas primenančiais nameliais… Todėl nusprendžiau šį grožį parodyti ir savo vaikams :) Anksčiau į Vokietiją vykdavome automobiliu. Dabar dažniausiai renkamės skrydžius lėktuvu – tai pigiausias variantas, jei tik viską gerai suplanuoji į priekį. Tačiau būdama studente niekada ir neteko keliauti su InterRail, tad kodėl gi nepabandžius atsigriebti dabar :) Pasidomėję sužinojome, kad pigiausias ir mums tinkamiausias kelionės variantas yra penkių dienų InterRail kelionės pasas (249 eurai suaugusiajam ir 125 eurai vaikui). Tačiau kaip viską susiplanuoti? Kaip patiems rasti teisingą kelią ir įsėsti į reikiamą traukinį? Ar nebus nuobodu 8 -12 metų vaikams? Ar nepabos? Planuoti buvo lengva. Interneto svetainės pagalba susiplanavome visą kelionės maršrutą (įskaitant tikslius platformų numerius, į kurias atvyksta ir išvyksta traukiniai). Taigi, „apsiginklavus“ visa sukaupta informacija, tvarkaraščių suderinimas buvo lengva užduotis, išskyrus kelis atvejus, kai atvykstantys traukiniai vėlavo. Mūsų pradinis tikslas buvo Crailsheimas, esantis šalia sienos tarp pietinių Vokietijos sričių Bavarijos ir Baden-Württembergo. Jį pasiekėme vykdami įvairiais traukiniais – Eurostar, ICE su oro kondicionavimo sistema, vietiniais traukiniais su tualetais, bei persėdimais Kelne (kur pasimėgavome trumpais priešpiečių užkandžiais katedros prieglobstyje) ir Štutgarte. Kortų žaidimai buvo puiki pramoga popietės prasiblaškymui. PATARIMAS: rezervuodami vietas reikalaukite sėdimų vietų – šeimos stalo žaidimai pasirodė puiki pramoga. Iš Ebbsfleeto į Crailsheimą traukiniu važiavome 8 valandas, tačiau iš viso kelionė truko 11 val. – ilgiau nei skrendant lėktuvu, tačiau mes išvengėme stovėjimo ir laukimo eilėse. Be to, keliaudamas traukiniu neprarandi galimybės mėgautis rožių nuklotomis kalnų stotelėmis su sodais. Po kelių dienų klajojimo Schwabian Alpėse, kelionę traukiniu tęsėme vykdami prie Konstancos ežero, palei Reiną, kuris skiria Vokietiją, Šveicariją ir Austriją. Konstance, didžiausiame mieste šalia ežero, esanti centrinė stotis nuvedė tiesiai į miesto senamiestį. Tai bene vienintelė Pietų Vokietijos dalis, esanti taip arti Šveicarijos, kuriai pavyko išvengti bombardavimų per II Pasaulinį karą. Todėl šiandien galime džiaugtis viduramžiškais vaizdais, mėgautis pasivaikščiojimais, vasaros saule, gerti šaltą alų ir atsipūsti ledainėse (kurių čia yra daug). Atsisakę keliauti automobiliu pasirinkome pasiplaukiojimą laivu 60 km ilgio ežeru (susisiekimas keltais tarp svarbiausių vietovių čia puikiai išvystytas). Pirmas sustojimas buvo viduramžiškame Meersburgo kaime su terakotos atspalvio namais ir prieplauka, iš kurios kylant aukštyn patenkama į pilies bokštą. Greitai persėdę į kitą laivą, nuplaukėme į Mainau. Ši vieta ne veltui vadinama “Gėlių sala”, tačiau mus supo ir egzotiška atvežtinė augalija, barokinė rezidencija, vandens parkas, leidęs džiaugtis atokvėpiu prie ežero. Tačiau matytas Konstanco ežero grožis ir įspūdis nublanko, kai apsilankėme kitame mažame Unteruhldingen kaimelyje su rekonstruotais paežerės būstais, primenančiais, kaip žmonės gyveno šalia vandens dar Neolito laikais. Sužavėjo ir vietinis paplūdimys, globojamas gigantiško “verkiančio” gluosnio. Pats ežeras yra labai švarus ir tinkamas plaukioti, tačiau jei norite šalia jo įsikurti ilgesniam laikui, ieškokite iškabos “Strandbad”. Horn Strandbade šiaurinėje Konstanco ežero pusėje yra pievelė, persirengimo kabinos, dušai, žaidimų aikštelės, stalo tenisas, tinklinio aikštelė – ir, svarbiausia, viskas nemokamai. Kelios dienos, praleistos vienoje vietoje, leido vaikams atsipūsti ir pasisemti entuziazmo dar vienai kelionei traukiniu. Iš Konstanco į Baden-Badeną vykome dviaukščiu traukiniu. Tai buvo vaizdingiausia kelionės atkarpa, kurios metu grožėjomės idiliškais gamtos peizažais, miškingomis kalvomis, pilių griuvėsiais. Baden-Badenas, labiausiai pagarsėjęs kaip SPA kurortas, gali pasigirti ir antru pagal dydį Europoje Operos teatru bei atnaujinta moderniojo meno galerija. Dauguma pastatų siekia XIX ar XX a., miestas žavi originaliais metalo dirbiniais pastatų balkonuose, švelniu klimatu ir kurortine aplinka. Mūsų kelionės namo metu vėl stabtelėjome pasivaikščioti ir užkąsti Kelne, mažame, bet žavingame jo senamiestyje, Reino pakrantėje, aplankėme Šokolado muziejų. Apsilankymas šiame muziejuje užtikrino ir saldžią kelionės pabaigą. Kristina