Vasara su InterRail po Europą

Laukė planuotos vasaros atostogos. Su keleta draugių nusprendėme, kad norime kur nors pakeliauti, o kitos progos pailsėti tokį ilgą laiką tikriausia nebeturėsime. Taigi nusprendėme, kad reikia išnaudoti šią galimybę, todėl vienbalsiai nutarėme – kur nors keliausime.

Pirma mintis buvo nuskristi į Australiją, ten išsinuomoti autobusiuką ir važiuoti rytine pakrante nuo Šiaurės (Didžiojo Barjerinio Rifo) iki Rytų (Adelaidės) aplankant Brisbaną, Sidnėjų, Kanberą, Melburną. Deja, lėktuvų bilietai mums pasirodė per brangūs ir nei viena iš mūsų neišdrįso imtis autobusiuko vairuotojo pareigų. Be to, vidutinė oro temperatūra Australijoje liepos mėnesį siekia vos 10 laipsnių. Antras mūsų variantas buvo Kanada. Kelionės planas iš esmės būtų buvęs panašus – tik būtume keliavę nuomotu lengvuoju automobiliu, o apsistotume pakelės moteliuose nacionaliniuose parkuose. Tačiau pasaulis išgirdo apie SARS plitimą. Virusas išplito kone po pusę pasaulio, todėl nutarėme geriau niekur iš Europos nevykti. Liepos pirmąją nusipirkome Interrail pasus ir lėktuvo bilietus į Miuncheną, iš kur ir pradėjome savo neįtikėtiną kelionę po centrinę ir Rytų Europą. Šis pasas – tai traukinio bilietas, leidžiantis važiuoti traukiniu tiek kartų, kiek tik nori 22 dienų arba mėnesio laikotarpyje (priklauso nuo to, kokio tipo pasą pirksi). Nuvykę į Miuncheną nelabai turėjome ką veikti, nes visą laiką lijo, tad visos trys turėjome progą baigti skaityti „Harį Poterį ir Fenikso broliją“ (kurią paskui teko tampytis visos kelionės metu). Iš Vokietijos kirtome Austrijos sieną ir pirmoji mūsų stotelė ten buvo Insbrukas ir kopimas į kalnus. Po to sekė Salzburgas, kur mano draugė (tikriausia didžiausia filmo „Muzikos garsai“ gerbėja) negalėjo atsidžiaugti esanti matytose vietovėse, ir galiausiai – Viena. Abu miestus skyrė tik trys valandos kelio, todėl sėdusios į traukinį ryte, per pietus jau buvome Vienoje. Daugumoje centrinių stočių buvo informacijos punktai, siūlantys apsistojimo vietų. Kiekviename mieste užtrukome tiek, kiek norėjome, ir mums užteko ne daugiau kaip 24 valandų kiekviename mieste. Manėme, kad esame jaunos ir nekantrios, o pasaulis juk toks didelis, tad neverta švaistyti laiko vienoje vietoje. Kita mūsų stotelė buvo Praha, gražioji Praha. Nuostabiausias miestas pasaulyje! Iš Prahos sėdome į naktinį traukinį ir po 8 valandų buvome Budapešte. Teko papildomai sumokėti už miegamąjį kupė, tačiau tai buvo vistiek pigiau už nakvynę jaunimo namuose. Vengrijoje kelias dienas praleidome prie Balatono ežero, turistų mėgstamiausioje Vengrijos vietoje. Tame regione nebuvo jaunimo hostelių, tačiau problemų susirasti nakvynę nebuvo. Gal kiek sudėtingiau buvo dėl kalbos – nustebome, kad beveik niekas nekalbėjo anglų, prancūzų, vokiečių ar ispanų kalbomis. Iš Vengrijos vykome į Slovėniją. Aplankėme sostinę, Karst regioną su jo giliais ir dideliais urvais, gražų Bohinsko Jezero ežerą, kuris man taip patiko, kad net galiu pavadinti gražiausia ir įsimintiniausia mano matyta vieta pasaulyje. Mane pakerėjo jos grožis, ramybė, žavesys ir galimybė užsiimti kuo tik nori – pasivažinėti dviračiais, paplaukioti kanojomis ir kt. Mūsų Interrail pasas galiojo ir Kroatijoje, bet šioje šalyje nebuvo labai patogu keliauti traukiniais, tad vakarine pakrante keliavome iš Šiaurės link Pietų laiveliais (kai kurios kompanijos Interrail pasų turėtojams taiko nuolaidas ir perkant keltų bilietus). Dalmatijos pakrantė tikrai įspūdinga ir ją verta aplankyti. Trogir, Hvar, Korkula – čia daugybė salelių, lengvai pasiekiamų vandens taksi. Kai kurios salelės labai mažos – skirtos tik jūsų kompanijai. Iš Dubrovniko Pietų Kroatijoje kėlėmės keltu į Bari Italijoje, o iš ten sėdome į naktinį traukinį link Venecijos. Miestas tikrai labai gražus, tačiau pernelyg daug turistų. Be to, buvo neapsakomai karšta. Buvo sudėtinga rasti nakvynę, tad po ilgų paieškų apsistojome vienuolyne, kur kambariu teko dalintis su dar 30-čia merginų, o lovose būti (nes gesinamos šviesos) 10 valandą vakaro. Na, pavadinkime tai... gyvenimiška patirtimi. Iš Venecijos važiavome į paskutinę mūsų stotelę – Milaną, o iš jo – lėktuvu namo. Šios keturios savaitės buvo pačios nuostabiausios mano gyvenime, pamatėme tiek daug Europos miestų, tradicijų, kultūrų ir gyvenimo būdų per tokį trumpą laiką. Kelionė traukiniu nė karto nepasirodė nuobodi ar per ilga (žinoma, dėl visa ko juk turėjome „Harį Poterį“), o jos metu sutikome daug įdomių ir skirtingų žmonių. Visiems rekomenduoju bent kartą gyvenime tai išbandyti ir patirti. Simona

Tėvai vaikų vasaros poilsiu rūpinasi jau dabar

Vaikams trokštant pramogų, tėvams – turiningo jų atžalų poilsio vasarą, užsakomų kelialapių į vasaros stovyklas skaičius auga, o laisvų vietų stovyklose nenumaldomai mažėja. Iki vasaros likus daugiau nei mėnesiui, kai kuriose stovyklose laisvų vietų jau nebėra. Kelionių agentūra „Zigzag Travel“, siūlanti didžiausią vasaros stovyklų vaikams ir jaunimui Lietuvoje ir užsienyje kelialapių pasirinkimą, ragina tėvelius paskubėti ir kuo greičiau planuoti vaikų poilsį, nes stovyklautojų skaičius visose pamainose yra ribotas ir laisvų vietų skaičius vis mažėja. „Šiais metais vasaros stovyklų sezonas prasidėjo gana anksti. Jau vasario mėnesį sukruto stovyklų organizatoriai, kovą vis aktyviau vaikų poilsio galimybėmis pradėjo domėtis tėvai. Įpusėjus balandžiui kai kuriose pamainose laisvų vietų jau nėra. Akivaizdu, kad tėvai rūpinasi vaikų turiningu poilsiu vasaros atostogų metu,“ – teigia UAB „Zigzag Travel“ rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė. Populiariausios išlieka stovyklos Lietuvos pajūryje ar prie ežerų – šie kelialapiai išperkami sparčiausiai. Daug dėmesio sulaukia ir užsienyje organizuojamos stovyklos. Kasmet populiariausiųjų viršūnėje laikosi Italijos, Krymo, Vengrijos, Čekijos, Bulgarijos, Slovakijos stovyklos. Stovyklų įvairovė pranoksta visus lūkesčius: užsienio kalbų stovyklos tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, sukarintos, lyderių, sveikatingumo, sporto stovyklos norintiems tapti savarankiškais ar išmokti disciplinos, stovyklos vaikams, svajojantiems apie dainininko, šokėjo ar aktoriaus karjerą – siekti svajonių jiems padės savų sričių specialistai, bei daugybė kitų viliojančių programų. Stovyklų nauda vaikams neabejotina - naujos pažintys, lavinamas kūrybiškumas, kalbos bei bendravimo įgūdžiai, savarankiškumo, atsakingumo, pasitikėjimo savimi jausmai. Nemažą paklausą turi ir dienos stovyklos, kuomet vaikai stovyklauja nuo ryto iki vakaro (dažniausiai šios stovyklos skirtos vaikams nuo 6 iki 13 metų). Dažniausiai stovyklos organizuojamos vaikams ir jaunimui nuo 6 iki 18 metų, tačiau į stovyklas užsienyje gali vykti net ir dvidešimtmečiai. Nuostatą, jog stovyklauti yra prabanga, paneigia kainos. Stovyklų kelialapių kainos prasideda maždaug nuo 245 litų. Už tokią kainą galima 7 dienas ilsėtis stovykloje su turininga programa, maitinimu, vadovų priežiūra ir naujais draugais. Užsienyje poilsis vaikams kainuoja nuo 670 litų. Kelialapių kainos priklauso nuo stovyklos vietos, trukmės, programos įvairovės, gyvenimo sąlygų ir kitų veiksnių. „Stovyklų pasirinkimas tikrai nemažas ir jis nuolat plečiasi. Tad rinktis tikrai yra iš ko. O kad rūpestis dėl vaikų atostogų būtų malonesnis, pateiksime klientams malonių staigmenų. Vaikus nudžiugins kvietimai į ONE nuotykių parką Druskininkuose, o tėvelius – specialūs pasiūlymai pailsėti „Grand SPA Lietuva“ komplekse Druskininkuose“, - naujovėmis dalinasi UAB „Zigzag Travel“ rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė.

Atsiliepimai apie anglų k. stovyklą Druskininkuose

Rūta L. 15 metų

Pasirinkau šią stovyklą, nes buvo geras tiek laikas, tiek trukmė. Patraukė programa bei ten buvusių pažįstamų atsiliepimai. Patiko viskas kas ten vyko. Ekskursijos po Druskininkų apylinkes, įvairūs renginiai Druskininkuose. Buvo įdomu pabendrauti su vadovais. Tie, kurie atvyko iš kitų šalių pasakojo apie gyvenimą užsienyje. Pamokos vykdavo įdomiau nei vyksta mokykloje. Per jas puikiai pakartojau ta ką jau žinojau, bei sužinojau daug naujo. Buvo rengiami įvairūs žaidimo pobūdžio uždaviniai, kurie smagiai leido pabendrauti su kitais stovyklautojais, o ir šie susirinko begalo skirtingi ir įdomūs. Įsiminė vakariniai koncertai bei po jų buvusios diskotekos. Anksčiau man nebuvo tekę šitiek bendrauti su užsieniečiais. Išgirdau įdomių akcentų. Smagu buvo paklausyti kaip šie bandė pasakyti keletą lietuviškų žodžių. Ši stovykla yra tobulas pasirinkimas tiems, kurie mėgsta pabūti su bendraamžiais, smagiai praleisti laiką, pabendrauti. Kurie nori parodyti talentą ar dainuoti, ar šokti ir pan. Šioje stovykloje yra puikios tam sąlygos.



Giedrė L. 16 metų

Pasirinkau šią stovyklą, nes man tai pasirodė labai naudinga pramoga vasaros atostogų metu, taip pat stovyklą rinkausi pagal datą, kadangi ir data, ir trukmė tiko, nusprendžiau atvykti ir nesigailėjau. Tai buvo tikrai nepamirštamas nuotykis :) Iš tiesų man labai patiko pakartoti anglų kalbos žinias, turėjau šaunią anglų kalbos dėstytoją. Ji dėl mūsų labai pasistengė, labai įdomiai praleisdavom pamokas, kasdien paruošdavo kažką naujo, gavom galimybę įgyti patirties pasirodant ne vien su anglų kalbos žiniomis. Dar labai gerai atsimenu šokių pamokas, jos taip pat buvo naudingos ir paliko didelį įspūdį. Nors buvau buvusi ne vieną kartą Druskininkuose, bet ekskursijos irgi patiko, sužinojom daug naujo, net išmokom lieti apyrankes. Be jau išvardintų dalykų, kuriuos išmokau, taip pat įgyjau daug smagios patirties bendraujant su užsieniečiais. Mūsų pamainoje buvo trys latviai, o kadangi latviškai nemokėjom, šnekėjom angliškai:) Iš tiesų buvo smagu, vėliau, net savo kambaryje kartais užsimiršusios šnekėdavom angliškai:) Taip pat smagu, kad tai nesibaigė vien su stovykla, dar dabar susirašom ir pasišnekam. Šitoj stovykloj susiradau daug draugų, tiek užsieniečių, tiek lietuvių:) Patariu nebijot bendrauti, kuo pats daugiau bendrausi, būsi aktyvesnis, tuo daugiau įspūdžių parsiveši:) Visada reikia pasistengti praleisti atostogas taip, kad jas atsimintum kuo ilgiau arba pasistengti laiką praleisti taip, kad norėtum, jog tai dar kartą pasikartotų:) Jei taip bus, vadinasi laikas nenuėjo veltui:)



Augustė Ch. 14 metų

Pasirinkau šią stovyklą, kadanki tai puiki proga pralavinti Anglų kalbos žinias, galimybė maloniai prastumti vasaros laiką, susipažinti su naujais žmonėmis iš įvairių Lietuvos miestų. Labai patiko išvykos, žygiai po Druskininkus (atrodo kad vargina ir nuobodu, tačiau su gera kompanija ir gidais buvo fantastiška), apgyvendinimas ir maistas. Ypač mieliniai blyneliai. Jie buvo nuostabūs. Šiek tiek pralavinau šnekamąją anglų kalbą, bet svarbiausia- įgyjau nuostabių draugų, patirties bendravime. Siūlyčiau šią stovyklą stropiam jaunimui, smalsaujančiam anglų kalbos srityje. Kas be ko tai- ne tinginių rojus, kadangi dienotvarkės sudarytos, ir jų laikytis reikia gan griežtai. Nuostabiausia, kad kiekvieną dieną būna tokie chillai, kaip plaukimas kanojomis, pobūviai prie ežero, filmų žiūrėjimas. Ir paskutinė naktis, kuomet niekas nemiega.



Elzė A. 14 metų

Mane suviliojo galimybė patobulinti anglų kalbos žinias stovyklaujant. Patiko be galo draugiška atmosfera, daugelio bendraminčių atradimas, geri bei linksmi vadovai, nenuobodžios pamokos, išvykos prie ežero, vakaro pasirodymai (viktorinos, vaidinimai, konkursai ir pan.). Šioje stovykloje pagilinau savo anglų kalbos žinias, išmokau jas pritaikyti praktikoje, taip pat įgijau planavimo ir pasirodymų rengimo įgūdžių, kurių reikėjo vakaro užduotims. Rekomenduoju šią stovyklą visiems, kurie nori ne nuobodžiauti namuose, o įdomiai, turiningai bei pašėlusiai praleisti kelias savaites. Į ESSC (English Summer Super Camp) važiavau jau antrus metus iš eilės, ir kuo toliau, tuo labiau man čia patinka:)



Karolis K. 15 metų

Nuvažiavau į šią stovyklą dėl to, kad ji suteikė galimybę mokymąsi derinti su laisvalaikio praleidimu ir dėlto, kad man ją rekomendavo draugas pats važiavęs kartu. Šiaip tai viskas patiko, o labiausiai tai manau patiko eit su Belek'u prie ežero ir žaist futbolą. Truputį pagerinau anglų kalbos žinias. Patariu į šią stovyklą važiuoti visiems kas nori gerai praleist laiką ir kartu pagerint anglų kalbos žinias.



Anglų kalbų stovyklos "English Summer Super Camp": Druskininkuose, Ventspilyje.

Šalys, kuriose galima keliauti pigiai

Ekonominė padėtis verčia keisti planus ir atsisakyti ketinimų keliauti? Galbūt pasirinkote netinkamą šalį. Į daugelį šalių brangoka tik nuvykti, tačiau vietoje jums neteks išlaidauti, nes pragyvenimas čia itin pigus. Pateikiame jums sąrašą valstybių, kurias aplankyti nereikės labai daug išlaidų.

	Indija Indija nuo seno žinoma kaip pigi šalis. Tačiau galbūt jūs net neįsivaizduojate, kad Indija – tai daugiau nei Bolivudas, pajodinėjimas drambliais ar beprotiškas eismas. Aplankykite Šiaurės Indiją ir pasigrožėkite Ladakh didžiosiomis viršukalnėmis ir pakvėpuokite tyru kalnų oru. O gal mėgstate plaukioti banglentėmis? Tuomet patariame nuvykti į Port Blair, įsikūrusį Bengalijos įlankoje.
	Nepalas Kilimandžaro ir šerpų gimtinė visuomet buvo mėgstama taupančių keliautojų vieta. Ši šalis įdomi ir gera tuo, kad nelygus kraštovaizdis kviečia į vis naujus iššūkius. Daugybė patyrusių keliautojų Nepalą laiko savo mėgstamiausių šalių sąrašo viršuje. Smagiausia tai, kad niekas netrukdo to pat padaryti ir jums.
	Indonezija Per keletą pastarųjų metų Indonezijai teko atlaikyti nemenką spaudimą. Dėl bombardavimų ir kitų neramumų nemažai keliautojų atsisakė minties aplankyti šią šalį. Tačiau jų praradimas yra mūsų atradimas: dėl to galima pasidžiaugti laukiniais paplūdimiais, atrodančiais tarsi atvirukas, o pragyvenimas šiose salose labai pigus. Net jei trokštate paplaukioti banglentėmis ar padrybsoti paplūdimyje – viskas už skatikus. Būkite tikras – kol pavyks išvengti turistams skirtų vietų, tol teks išleisti ne daugiau kaip 20 dolerių per dieną. Taupykite savo pinigus – norėdamas nupirkti suvenyrų ar lauktuvių aplenkite visas turistų lankomas vietas ir eikite tiesiai į centrinį Denpasar ar Ubud Pasar Sukowati turgų.
	Iranas Iranas? Tas pats Iranas, dar vadinamas „blogio ašimi“? Pamirškite šią propagandą ir pažinkite šią šalį be išankstinio nusistatymo. Visų pirma, čia pigu – už 25 dolerius per dieną galėsite gyventi vidutinės klasės viešbutyje. Užtat šioje šalyje pasigesite turistų srautų ir visu senovės palikimu galėsite džiaugtis be turistų tuntų horizonte. Iš tiesų ši šalis yra labai išsiilgusi keliautojų ir pasirengę šiltai juos sutikti. Atvykę sausio mėnesį, pateksite į Sadeh senovės persų viduržiemio festivalį, šlovinantį ugnies atradimą.
	Lenkija Rytų Europa nuo Šaltojo karo laikų yra prisimenama kaip pigi Europos zona. Dabar kainos šoktelėjusios, tačiau kaimyninėje Lenkijoje keliauti galima vis dar pigiai – užteks 25 dolerių per dieną. Tačiau nepamirškite, kad dabar Lenkija yra Europos Sąjungos narė, todėl greitu metu ir čia kainos taps „europinės“. Kaimo apylinkės yra nuostabaus grožio ir pigios, nedideli miesteliai (pvz., Krasnystaw) yra tiesiog šykštuolių rojus. Ne be reikalo lietuviai vis vyksta apsipirkinėti į Lenkiją.
	Laosas Pietrytinė Azija – dar viena taupių keliautojų svajonių vieta. Jau keletą metų Tailandas yra viena lankomiausių Pietryčių Azijos šalių, tačiau išbandykite ką nors naujo – aplankykite Laosą. Galbūt čia ir nerasite tailandietiškų paplūdimių, tačiau ši šalis tikrai verta dėmesio. Tik 15 dolerių per dieną ir gausite viską, ko galite norėti – laukinį upės slėnį, ramybe dvelkiančius kaimelius šalia Mekongo upės. Pigiausiai šią vietą pasieksite laivu iš Chian Khong, Tailando. Kėlimasis valtimi kainuoja apie pusę dolerio, viza, už kurią susimokėsite Laose – gali kainuoti apie 30 dolerių. Geriausi dalykai gyvenime iš tikrųjų yra nemokami – tokie kaip neapsakomo grožio kriokliai Tat Sae, Laose.
	Sudanas Apie šią šalį galima pasakyti tiek – sunku į ją patekti, tačiau sunku ir išvykti. Vietiniai garsėja išdidumu (ypač prieš atvykėlius), tačiau šalis yra kerinti savo piramidėmis ir kitais senovės istorijos stebuklais. Džiugu tai, kad visa Sudano egzotika nėra brangi – nakvynė čia kainuos ne daugiau kaip 10 dolerių.
	Hondūras Jei ieškote vietos, kur galėtumėte nardyti ir negailite tam skirti viso savo biudžeto, rinkitės Hondūrą. Nakvynė čia nekainuoja nė 10 dolerių nakčiai. Galėsite patogiai įsitaisyti ant Karibų jūros kranto ir degintis auksiniame paplūdimyje. Paskubėkite aplankyti šią šalį, kol į ją dar nepradėjo masiškai plūsti turistai. Po paviršinio nardymo ir pasiplaukiojimo kajakais, nepagailėkit 15 dolerių ir aplankykite Copan archeologinį parką, globojamą UNESCO.
	Marokas „Nori nusipirkti kilimą? Sek paskui mane, mano brolis turi parduotuvę.“ Taip, taip, Maroke viskas sukasi apie prekybą ir derybas. Diena čia kainuoja apie 40 dolerių, tačiau tikrąją kultūrą pažinsite apsilankę paplūdimiuose ir prekyvietėse (žinoma, nemokamai). Kuo labiau įsitrauksite į vietinių aplinką, tuo pigiau jums atsieis jūsų kelionė. Pasiekti Maroką nėra sudėtinga ir brangu, o pačioje šalyje pigiausia keliauti traukiniu.
	Jordanija Dauguma keliautojų Jordanijoje žino vienintelę lankomą vietą – Petrą. Tačiau čia yra kur kas daugiau nuostabių vietų. Keliauti Jordanijoje tikrai pigu – juk nakvynė tekainuoja 5 dolerius, o maistas – tik pusė tiek. Tai retai lankoma šalis Vidurio Rytuose, o iš jos patogu pasiekti dar vieną nebrangią šalį – Egiptą. Tik nepamirškite pasiimti šiaudinės skrybėlės.

Los Andželas. Angelų miestas

Iš pasakojimų serijos, kuomet Ugnė praleido vasarą dirbdama ir keliaudama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Los Andželas mus pasitiko kamštuku, kuris nebuvo labai didelis, bet vis tiek - tarsi ženklas, kad įvažiuojam į didelį miestą, kur iš taško A į tašką B turi važiuoti greitkeliu. Pirmasis objektas buvo Universal Studios, todėl tiesiai ten ir pasukom. Bilietus užsakėm internetu, tai atsiėjo TIK po 70 dolerių:) Šiaip tai, aišku, gaila buvo truputį tiek mokėti, bet kaip paskui pamatėm, tai TIKRAI vertėjo ir dabar visai nesigailiu, kad piniginėje tų pinigėlių nebeturiu. Dar, aišku, reikėjo šiek tiek susimokėti už automobilio parkavimą + visokie milžiniško dydžio spurgų pirkimai parke, tai diena Universal Studios kiekvienam atsiėjo po nepilnus 100 doleriukų. Bet juk ne kasdien į LA atvažiuoju:) Buvom girdėję gandus, kad visam parkui apžiūrėti užtenka vos kelių valandų, bet turiu pasakyti, kad tai yra labai didžiulė netiesa, nes mes ten užtrukom nuo pat parko atidarymo iki uždarymo. Visų pirma pasiėmėm apžvalginį traukinuką aplink visą parką, tai gerą valandą važinėjom po uždaras ir atviras scenas, kuriose iš tikrųjų yra filmuojami holivudiniai filmai. Turėjom galimybę pamatyti įvairius efektus ir visokias subtilybes, kaip ir kada daromi triukai. Man tikrai didelį įspūdį paliko laukas, kuriame sukurta lėktuvo katastrofa. Tikuosi, niekada gyvenime neteks pamatyti, kaip visa tai atrodo iš tikrųjų, bet vaizdas tikrai labai įtikinamas. Po pažintinio turo pasileidom apžiurinėti įvairių parko atrakcijų. Kaip fainai, kai visur vaikšto animaciniš filmš personažai:) Fotografavomės turbūt su visais iš eilės, bet Simpsonai žinomiausi ir šiaip mieliausi, tai dalinuosi ta džiugia akimirka ir su jumis. Šiame parke reikia būti pasiruošus sušlapti ne kartą, nes yra atrakcionų, kuriuose sušlampi nuo galvos iki kojų. Vienam iš jų nežinojau, kur kišti fotoaparatą, nes nėra jokių spintelių, kuriose jį būtų galima palikti, tai smarkiai įvyniojau sau po maike ir, atrodo, nesušlapo:) Net nežinau, kaip trumpai ir taikliai apibūdinti visą parką, bet pojūčius ten galėčiau suskirstyti į dvi dalis. Vieni yra grynai vaizdiniai, kur tau rodomi tam tikri efektai, o kiti yra tokie labiau intereaktyvus, kur pagal tam tikro filmo scenarijų gali dalyvauti ir pats, arba su tam tikro filmo motyvais yra sukurtos karuselės. Labai patiko The Simpsons Ride, kur, berods, ilgiausiai stovėjom eilėj, nes buvo labai daug norinčių. Galų gale atsisėdom į vežimaitį, kuris šiek tiek pakilo ant spyruoklės ir prieš akis atsivėrė didžiulė animacinė erdvė ir pagal matomus vaizdus tą vežimaitį visaip kratė - žodžiu, įspūdis nenusakomas. Manau, kad duodu 10 balų iš 10:) Visai nesvarbu, ar tau 13 ar 70 metų, bet ten tikrai galima rasti, ką veikti. Vyresnių žmonių gal net buvo daugiau. Nors buvom girdėję, kad patys amerikiečiai sako, kad šitas parkas nieko vertas, bet nežinau, man, kaip mergaitei iš Europos, tai viskas tikrai labai įdomu ir įspūdinga. Dabar žinau visokių kino triukų :P Truputėlį laiko spaudžiami atsisveikinom su Universal Studios ir pajudėjom link Beverly Hilso. Va čia tai rajonas! Toooks idiliškas. Man viskas atrodė kaip iš reklaminių stendų. Dar vienas punktas, kurį įvardinčiau kaip privalomą aplankyti būnant Los Andžele. Teko nakvoti Los Andželo Downtowne, tai turiu pasakyti, kad buvo labai baisu. Pačiam centre, išskyrus penkis dangoraižius, visiškai nėra į ką žiūrėti - aplink vien tik juodaodžiai ir meksai. Totalus bomžynas. Vienu žodžiu - košmaras. Tuo labai nusivyliau, nes visada apie Los Andželą galvojau kaip apie jaukų ir gražų miestą, bet pasirodo, kad Los Andželas yra lygu Holivudas, nes be Holivudo ir Beverli Hilso ten nieko gero nėra. Prie Holivudo užrašo vežė tik turistiniai autobusai, tai mum užteko pažiurėt ir iš tolo + buvo nemenkas rūkas, tai pagalvojom, kad vis tiek nieko ypatingo ten nepamatysim;) Pati Holivudo alėja, aišku, buvo įdomu. Nors ten išskyrus suvenyrų parduotuves daugiau nieko kaip ir nėra, bet man Walk of Fame su garsenybių pavardėm ir rankytėm su kojytėm sukėlė daug emocijų ir entuziazmo. “Žiūrėk, čia Maiklas Džeksonas, o čia Keanu Reevesas, o čia Merlin Monroe!” ir t.t.:) Tiek kartų matyta per televizorių, o dabar pati viską galėjau apčiupinėt:) Beje, du objektai verti dėmesio Holivudo alėjoje - Kinų teatras ir Egipto teatras. Patys pastatai labai įspūdingi ir dizainas taikliai reprezentuoja kiekvieną šalį. Trumpam pabuvę žvaigždėmis ir užtektinai prisivaikščioję po Holivudo alėją, grįžom atgal į savo mašiniuką ir pajudėjom į Santa Monica - pamatyti vandenyno. Gaila, kad saulutė pasislėpė ir dangus visas užsitraukė, tai jau praradom viltį išsimaudyt Ramiajam vandenyne. Su megztukais pavaikščiojom pakrante. Nors, aišku, vis tiek buvom iki kelių įbridę:) Gaila, nebuvom pačiam Santa Monicos miestelyje, bet pakarantė tai irgi tokia idiliška - palmės, šiltas smėliukas ir dar atrakcionų parkas ant kranto:) Kitą rytą tęsėm kelionę pakrantės greitkeliu ir nusigavom į Santa Barbarą. Visiem linkėjimai nuo Sisi ir Meisono!!!:) Oras iš pat ryto buvo labai blogas, šalta, apsiniaukę, tai susigūžę išėjom pasidairyti po miestelį. Irgi likau sužavėta, nes miestelis toks grynai europietiško stiliaus, kaip kokioj Ispanijoj arba Graikijoj. Namai iš balto molio, spalvingos plytelės prieangiuose, vijokliai ir tokia nereali tvarka. Nei vienos šiukšlelės + visam mieste pilna meninių instaliacijų. Va tokiam mieste tai norėčiau gyventi:) Po pietų dingo visi debesys ir atsirado kaitri saulutė. Kiek buvo džiaugsmo, puolėm į mašiną ir važiavom į Santa Barbaros paplūdimį. Vėl palmės ir vėl smėliukas… Ir vanduo beveik nešaltas, tai pagaliau nusiturškėm vandenyne:) Prisilakstėm ten per bangas iki soties. Pagulėjom gal tik kokią valandžiukę pasideginimui. Oi bet tikrai smagiai ir maloniai praleidom tas kelias dienas:) Ugnė