Raportas iš "Extreme-sports.lt" stovyklos Ventainėje

Pagaliau atėjo laukta akimirka, startavo "Extreme-sports.lt" vaikų stovyklos pirmoji pamaina. Mūsų šaunių entuziastų yra keturi: Dominyka, Lukas, Mantas ir Ignas. Pirmoji diena pažintinė - tiek mums, tiek ir vaikams, - bet pakankamai turininga. Didžiausias susidomėjimas buvo jachtomis „Optimist“, visi plaukė su šypsenom veiduose. Burlentėmis plaukti vėjo nepakako, bet tai netrukdė mums ir toliau pramogauti. Griebėme mūsų kateriuką ir lėkėme su

vėjeliu. Katerį teko vairuoti ne tik instruktoriui Mindaugui, bet ir mūsų nenuvaldomiems stovyklėlės dalyviams su sklindančiais balsais - „Vėjo, Vėjo“. Vėliau, žinoma, kas be ko - „SUSIRINKIMAS“, trimituodamas dūdą šaukia Mantas. Na čia ir prasidėjo! Susirinkimo metu nusprendėme už gerus ar blogus darbus įvesti pliusų-minusų sistemą. Štai pirmos dienos rezultatai: Dominyka- 0; Ignas- (- + +); Mantas- (-); Lukas- (+ - - +). Sistema veikia. Planai - gauti pliusų sekančią dieną daugiau. Mūsų turiningą dieną praturtina žygis į „Ventės Ragą“. Žygio metu su Igno pagalba sukūrėme stovyklautojų dainą - „ Nėra vėjo, šiandien nėra vėjo, šiandien nėra vėjo, ką dabar daryti“. Žinoma, kaip gi stovyklautojai be savo šūkio - „Mes extremai, mes jėga, nugalėsim visada!”. Na ir pagaliau laukti naktipiečiai prie laužo. Kepėme dešrelių, dalinomės patirtais dienos įspūdžiais, kalbėjomės su atvykusiais svečiais - extreme-sports.lt komandos nariais. 22.00 val.- miegoti. Na ir kaip Jūs galvojat, ar buvo taip paprasta juos užmigdyti? Čia stovykla, čia kalbos liejasi laisvai, žibintuvėliai tamsoje darbuojasi, šešėliai tik bėgioja. Sulaukėme antrosios saulėtos dienos, bet šį kartą jau su vėjeliu. Po pusryčių buvo visiems aišku - šiandien dirbsime, ne lovas klosimės, ne kamuolį spardysim, bet vandenyje mirksim. Tikslas aiškus, bet be tikslo nėra ir rezultatų. Štai ir suveikė mūsų pliusų - minusų sistema. Buvo ir rytinė mankšta, kurios metu buvo aišku, kad raumenukus reikia tampyti ir tampyti. Mantui niekaip nepavyko pasiekti rankų pirštais sėdint kojų pirštų (matyt, kojos labai ištyso), Luką valdė rytinis tinginiukas, Dominyka, mūsų mažoji šaunuolė, atliko viską labai teisingai, o Ignas suprato, kad turi raumenukus. Na ką, veiksmas vandenyje. Mindaugas krante išaiškino buriavimo teorijos pradmenis ir tada visi pirmyn su „Optimistais“. Jauniesiems buriuotojams viskas pavyko puikiai. Grįžę į krantą nusprendė jėgas išbandyti su burlentėmis. Luką dar vis valdė tinginiukas, bet štai Ignas kaip visada, noro degantis pirmyn - atgal, teko Mindaugui mokyti posūkių meno. Dominykai čia buvo pirmas žingsnis, ji mokėsi krante, o Mantas šaunuolis, išglisavo ir jau bando prisijaukinti trapeciją. Ir ką Jūs manot? Jam pagaliau pavyko! Džiugu matyti jų šypsenas ir verdantį norą, tikslus ir užsispyrimą, tai kompensacija mums. Kaip ir tarėm, suvedami dienos pliusai: Dominyka- (+); Mantas-(+); Lukas- 0; Ignas- (+). Nuotykiai Nidoje. Žinoma, miesto vaikučių, pirmoji aplankyta vieta - kavinė. Pasilepinimas Latte kava ir, kaip visada, Mantas neatsispiria neparagavęs ledų. Na ką, vandenį mylintys vaikai, visų pirma patraukė ieškoti jūros. Teko pėsčiomis žingsniuoti pora kilometrų. O štai ir ji - šėlstanti, audringa, banguojanti jūra. Pasilepinom saulės spinduliais, bangų masažu, šiltu smėliuku ir glostančiu veidą vėju. Ką dar nuveikus? Nusprendėme aplankyti saulės laikrodį, pamatyti kopas, pasigrožėti gintariniais meno dirbiniais. Na ir pagrindinis mūsų tikslas - Nidos vaikų sporto mokykla. Stebėjome jaunuosius buriuotojus, buriuojančius „Optimist“ jachtomis. Vienas mažylis plaukdamas iškrito, šaukdamas - „treneri help, treneri help!!!“. Vaikai nusprendė, kad mažylis filmų per daug žiūri. Kelionė namo. Vėjas kyla. Aha - bus nenuobodu laive. Surfinom, bandėm laikytis nejudant ant vienos kojos ir gaudėm bangas. Kaip Jūs manot, ar jie buvo pavargę? Nespėjome pasidalinti net įspūdžiais su ant kranto laukiančiu Mindaugu, o jie jau vandenyje su burlentėmis. Tikri užsispyrę mažieji buriuotojai. Stebimės jų energija ir galvojame, kaip čia juos nuvarginus. Robertui kyla mintis - „o gal jiems pririšam inkarus prie lentų, taip gal greičiau pavargs“. Juokai juokais, bet energija stovyklautojų energija neišsenkanti. Reikės pasiaiškinti, kuo ten juos maitina „Ventainės“ restorane. Kelionės metu sužinojome, kad savo komandoje turime mažąją poetę - Dominyką. Ji grįžusi po kelionės, parašė šias eiles: Ten - kur marios ošia Ten - kur burės plazda Stovi Ventainėje Nuostabūs namai. Čia visi draugiški Čia visiems gera Adrenalino mums nestinga Extremalai mes visi. Visą dieną šėlstam Visą dieną plaukiojam Visą dieną kalbamės O vakarais laužą kūrenam. Dar negalvosim apie kelionę Kad tik tos dienos Taip greitai nelėktų. Šios dienos pliusų - minusų nėra. Sekančią dieną nusprendėme keltis vėliau, nėra kur skubėti, vėjas visada su mumis, užteks visiems. Mantas, Lukas ir Ignas griebė burlentes, o mes su Dominyka puolėm ruoštis Joninėms. Nupynėme vainikus, susitvarkėme namelius ir puolėme galvoti, kaip čia paslėpus paparčio žiedą. Vakare nusprendėme prie laužo pabūti ilgiau, kepėme kepsniukus, kaip visada, dalinomės įspūdžiais ir leidom vainikus su savo norais. Ignas klausia - „Ar žinote, Edita, ką aš sugalvojau?“. Aš ausis ištempusi galvoju - kas tai galėtų būti? Ignas - „Kad pūstų rytoj“. Na taip, jo mintys tik su vėju. Pliusai-minusai: Ignas-(+); Mantas-(+); Dominyka-(+);Lukas-(+). Birželio 24 d. Lyja, bet pučia. Kažkaip nustebino mus berniukai - susitvarkė namelį. Čia jau pažanga. Po didelio tvarkymosi, vaikai šoko į hidrokostiumus ir į vandenį. Šiandien Lukui sekėsi gerai, turbūt tinginukas išsikraustė. Dominyka - pagaliau sulaukė palankaus vėjo plaukti. Grįžusi tarė - „pagaliau!”. Turime dar vieną, užkrėstą vėjo „virusu“ buriuotoją. Už tai pliusus galime dėti - Robertui ir Mindaugui, ačiū jiems. Vakare, iškepę ir suvalgę šašlykus, eisime žiūrėti filmo. Ne bet kokio, jame vaidina Ignas. Filmas -„Laiko lašai“. Jau man darosi smalsu.. Pliusai-minusai: Dominyka-(+ +); Mantas-0; Lukas-(+); Ignas-0. 25 dienos nuotykiai. Tobulėjimui ribų nėra. Progresuoja ne dienom, o valandom. Gerai mūsų treneris Mindaugas sako - „nėra neįmanomo. Yra tik mūsų ribotas suvokimas apie tai, kas įmanoma." 26 diena - paskutinė šios pamainos stovyklėlės diena. Kas plaukiojo, kas tingėjo, kas daiktus dėliojosi. Bet nuotykiai dar nesibaigia. Mantas dar tikrai sugrįš - paliko savo daiktų krūvą. Dominyka nusprendė pasilikti ir pasimėgauti laisve, ištrūkus iš stovyklos rėžimo kartu su Luku, o Ignas pažadėjo sekančioje pamainoje toliau tobulėti. Labai norim padėkoti Manto močiutei, kurios pyragą dar visi ragavom vakarodami prie laužo. Igno seneliui, kuris vaikus lepino gurmaniškais patiekalais ir visiems keturiems stovyklos dalyviams - Jūs šaunuoliai! Birželio 27. Ventainiška diena. Vėjo nėra. Ką įdomaus galima nuveikti? Staiga Lukui ir jo tėčiui šovė mintis, paplaukioti „Optimist“ jachtukėmis. Bet taip paprastai plaukioti nėra jokio extrymo. Tada mūsų treneriukas Mindaugas sugalvojo surengti varžybas „Drambliai muilinėse“. Varžybos rimtos. Tikra distancija ir tikra starto procedūra. Užsiregistravo keturiolika puikiai nusiteikusių dalyvių. Eliminacija. Startuoja du, laimėtojas startuoja sekančiame etape. Kai kurie starto liniją sugebėjo kirsti savomis jėgomis, kai ką teko pastumti. Ir dalyviams, ir sirgaliams emocijų netrūko... Net ir užkilus Vėjui visi pamiršo apie burlentes, kova virte virė. Po atkaklios kovos paaiškėjo Ventainės „Optimistų“ čempionas. Juo tapo Ernestas. Su kuo Jį ir sveikiname! Antrojoje vietoje liko finaliniame plaukime susimovęs Bull, trečioji vieta atiteko Bobui. Visiems buvo labai smagu, nusprendėme tai pratęsti, surengti daugiau tokių varžybų etapų. Kviečiami visi norintys! Extreme-sports.lt kolektyvas

Vieni gražiausių pasaulio paplūdimių

Punalu‘u, JAV Havajų juodo smėlio paplūdimys buvo ne kartą išrinktas „geriausiu paplūdimiu“, tačiau tikrai ne veltui - nuostabaus mėlynumo vanduo skalauja juodo smėlio paplūdimį, už kurio driekiasi sodriai žaliuojančios kokosų palmės. Tai vieta, kurioje hamakas tikrai pravers – norėsis tik ramiai gulėti ir stebėti aplinką, pavyzdžiui, sausumos vėžlį, lėtai ropinėjantį po smėlį ir ieškantį vietos dėti kiaušiniams. Tačiau jų liesti negalima – ši vėžlių rūšis yra nykstanti. Hawksbill vėžliai, dar vadinami Honu‘ea peri nuo gegužės iki rugsėjo, bet atminkite – jokiu būdu prie jų nelįskite. Žmonių bakterijos jiems gali būti mirtinos.

	Dahab, Egiptas Išvertus iš arabų kalbos, Dahab reiškia „auksą“ – vardas suteiktas dėl aukso spalvos smėlio šioje vietoje. Dahab įsikūręs Sinai dykumos pakraštyje ir yra pakankamai mažai paliestas kraštas. Nakvynė nėra brangi, tad galėsite džiaugtis egzotika nesukdami galvos dėl ištuštėjusios piniginės. Kalnų atskirta Dahabo beduinų gyvenvietė Assalah yra mėgstama poilsiautojų, nes čia galima ramiai sėdėti paplūdimio kavinėje ir mėgautis nepaliesto grožio paplūdimio vaizdais. Mėgstantiems aktyvesnį poilsį čia pat siūloma nardyti. Brangūs turistiniai viešbučiai yra El Kura, todėl Mashraba Bay gyvenvietė Assalah yra kur kas ramesnė vieta.
	Kuršių Nerija, Lietuva Mūsų pasididžiavimas :) Šis 98 km ilgio smėlio liežuvėlis yra sudarytas iš įvairių kopų (kai kurios siekia 200 m) ir miško – patogiai įsitaisykite savo hamake ir leiskitės būti apsvaiginti pušyno kvapo.Wilhemn von Humboldt tikėjo, kad kelionė į Kuršių neriją yra tikra atgaiva sielai, Tomas Manas taip pat neatsispyrė šios vietos žavesiui. Kalbama, kad po smėlio kopomis yra palaidota 14 kaimų, o pati Kuršių Nerija kartais pavadinama “Baltijos Sachara”. Aukštai iškilusi Didžioji kopa (52 m) yra Nidoje. Į ją pateksite persikėlę keltu iš Klaipėdos į Neringą, o iš jos važiuokite automobiliu arba dviračiu apie 50 km.
	Jambiani, Tanzanija Tai laiko užmiršta vieta, kur saulėlydžiu vyrai dar žvejoja iš specialių „dhow“ laivelių, moterys kasdien renka jūros dumblius, o žmonės kaitinasi po deginančia saule. Čia nėra daug veiklos (nebent maudytis, nes bangos mažos), tad visą laiką galima drybsoti saulėje, valgyti kokoso riešutus ir gaivintis kokosų pienu. Atminkite, kad esate Zanzibare, mitinėje Afrikoje, tad kokoso riešutą trinktelėkite ir valgykite ar gerkite tiesiog čia pat. Išsinuomokite dviratį iš gretimo žvejų kaimelio ir patyrinėkite paplūdimį, pasiprašykite vietinių žvejų, kad temstant pasiimtų jus kartu į jūrą ir išvysite paplūdimį visu gražumu.
	Kerala pakrantė, Indija Paprastai Indija nėra tarp tų šalių, kurios gali pasigirti įspūdingiausiais paplūdimiais, tačiau tie keli žinomi yra iš tiesų ypatingi. 600 km ilgio Indijos pakrantėje slepiasi kokosų palmių Kerala paplūdimys. Yra didesnių gyvenviečių, tokių kaip Kovalam, kur yra dar daugiau nepaliestos gamtos grožybių ar akimis neaprėpiamų ir į miražą panašių smėlio platybių. Geriausia tai, kad svajoti ir grožėtis niekas netrukdys. Varkala Papanasam paplūdimys yra geriausia vieta, iš kurios atsiveria nuostabus saulėlydis. Norėdami čia patekti 42 km turėtumėte keliauti piligrimų taku iš Thiruvanathapuram.
	Pulau Perhentian, Malaizija Atogrąžų miškais gausios Perhentian salos ir palmėmis apaugę paplūdimiai atrodo tokie natūralūs, tarsi niekada nepaliesti: ramūs ir be komercijos ženklų. Be paviršinio ar giluminio nardymo, plaukiojimo ar kaitinimosi saulutėje čia daugiau nebėra ką veikti. Atvykti į šią salą galite arba iš Tok Bali, arba iš artimesnės Kuala Besut prieplaukos. Greitaeigiais laiveliais atplauksite dvigubai greičiau nei įprastais keltais, tad užtruksite apie 1,5 – 2 val.
	Isla Mujeres, Meksika Ši paprasta sala šalia Kankuno yra tik 7 km ilgio ir 1 km pločio. Ši sala pamėgta dėl tropinių paplūdimių ir ramaus turkio spalvos vandens. Aplankykite populiarų Playa Norte paplūdimį, kuriame barmenai nešioja gėrimus tiesiog jums ilsintis pajūryje. Daugiau nuošalesnių vietų galima rasti Playa Paraiso ir Playa Indios. Rueda Medina galima plaukti į žvejybą, nuomotis mopedus, dviračius ar golfo automobiliukus ir savarankiškai patyrinėti salą.
	North Stradbroke sala, Australija Manoma, kad tai yra didžiausias smėlio paplūdimys pasaulyje. Queensland salos pagrindinis balto smėlio paplūdimys driekiasi 30 km, o už jo plyti kopų platybės, kuriose populiaru važinėtis keturračiais. Netoliese yra keletas nuošalių vietų, kur galima ramiai degintis saulėje, plaukioti banglentėmis, maudytis uolėtose pakrantėse su daugybe vandens gyvūnų arba stebėti banginius ar kitus unikalius Australijos gyvūnus. Iš žemyninės dalies Big Red Cat keltas plaukioja kasdien net po 16 kartų per dieną.
	Ko Pha-Ngan, Tailandas Miela sala su sausiausiais paplūdimiais, idealiai tinkančiais atsiskyrusiems įsimylėjėliams ar romantiškoms porelėms... išskyrus Hat Rin, kuris tarp hedonistų ir malonumų ieškotojų puikiai žinomas dėl siautulingų vakarėlių iki ryto. Apsupti kokosų palmių ir kalnų, du greta esantys Thong Nai Pan paplūdimiai labai mėgstami karališkos šeimos narių, tad nenuostabu, kad čia viskas išpuošta ir įrengta atitinkamai. Laem Nai lagūna net aprašyta Alekso Garlando „Paplūdimyje“.

Jei manai, kad reikia dar įtraukti gražiųjų paplūdimių į šį sąrašą, parašyk daiva@zigzag.lt.

4 Amerikos miestai

Iš pasakojimų serijos, kuomet Ugnė praleido vasarą dirbdama ir keliaudama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pitsburgas buvo mūsų pirmas rimtesnis sustojimas po Čikagos. Pasiskyrėm gerą pusdienį, tikėdamiesi pamatyti KAŽKĄ. Neturėjom nei miesto plano, nei žinojom, ko ieškoti. Tai, tiesą sakant, nieko gero ir neradom:)) Pačiame centre yra visai įspūdinga veidrodinė aikštė su keliom skulptūrom ir didžiuliu fontanu aikštės viduryje. Jau rašiau apie fontanų grožį Amerikoje. Pitsburgo fontanai neatsilieka nuo kitų. Vėliau vaikščiodami po miestą

atradom ir daugiau jų. Iš tikrųjų Pitsburgas man ir įsiminė kaip fontanų miestas, nes ten visokių parkų ir skverelių ant kiekvieno kampo, ir visuose bent po vieną fontaną:) Ir, be abejo, krūvos gėlynų. Gėlynuose krūvos širšių ir kitokių vabalų, bet vis tiek esmė tame, kad miesto centrinės vietos tikrai labai tvarkingos ir gražios. Tačiau, paėjus dvidešimt žingsnių gilyn į miestą, pasimatė negyvi paukščiukai gatvėse ir miegantys benamiai ant suoliukų - kitaip sakant, atsivėrė nešvarioji miesto pusė. Tai susidarė toks miesto bardako įspūdis, bet iš tikrųjų visuose miestuose daugmaž ta pati situacija, tik Pitsburgas vienas iš mažesnių, tai jame viskas vienoj vietoj, todėl tas skirtumas juntamas. Pasitarėm ir nusprendėm, kad greičiausiai neužskaitom Pitsburgo ir nelabai verta buvo jam atiduoti tiek laiko. BET. Vis tiek ten buvo keli gražūs architektūriniai objektai, tai iš bėdos geriau negu nieko. Ir dar turėjom progos ramiai pasėdėti ant suoliuko, sukramsnoti po spurgą ir skaniai išlaižyti braškinį ir vanilinį kokteilius. Taip kad miestas lieka su klaustuku. Mums grįžus pasiimti automobilio iš parkingo, sargas pradėjo vardinti kažkokius atseit labai garsius miesto muziejus, bet, kaip supratom, išskyrus juos daugiau ko ir nebūtų galėjęs pasiūlyti. Vašingtonas. Nors ir JAV sostinė, bet dar vienas miestas parazitas, kuris pasitiko mus lietumi. Bet nieko tokio, skėtis ir striukytės visada dėl viso pikto paruoštos, tai greit susirinkom visas šmutkes ir pradėjom žiūrinėti, kas ir kaip. Aišku, eilinį syki buvom be žemėlapio, tai nežinojom, nuo ko pradėt ir į kurią pusę eit. Bet, mūsų laimei, tokiem kaip mes yra rodyklės:) Tai visų pirma nusigavom iki Kapitolijaus. Bijau pasirodyt kvailai, bet ten yra kažkas panašaus į Kongresų rūmus, ane? Žodžiu, pusė pastato aptverta ir pilna apsaugos, tai mes ten pakraščiukais pasisukinėjom ir nusprendėm judėti toliau. Beje, baigėsi lietus:) Bet užtat likusią dienos dalį buvo siaubinga tvankuma, tai vis tiek vaikščiojom šlaputėliai. Mašiną buvom palikę netoli obelisko, kuriame yra Vašingtono memorialas, tai jau buvom beeiną link jo atgal, kai visai netyčia pamačiau ant žemės besivoliojantį žemėlapį! Kiek laimės buvo:) Bent jau akys atsivėrė, kas ir kaip ir kur yra mieste. Tai toliau pasukom link Baltųjų Rūmų. Reikėjo gabaliuką paeit, bet gi pamatyti būtina. Suradom visai lengvai. Aišku, radom viską aptverta aukšta tvora ir vėl visur pilna apsaugos. Bet aš tikiu, kad kuriam nors langely pro plyšį galima įžiūrėti prezidentą:))) Ir dar mano didelei laimei visur strikinėjo voveriukai:) Gerai jiems, strikt ir jau kitoj tvoros pusėj. Ir mentai jų negaudo:) Aišku, visam Vašingtone pilna memorialų visokių karų aukoms ir dar po memorialą ir po gatvę kiekvienam prezidentui, tai realiai per vieną dieną visko apeiti vis tiek neįmanoma, tai pasirinkom aplankyti Linkolno memorialą, nes mum pasirodė žinomiausias. O iki jo, pasirodo, ilgas kelias:) Nuo pat obelisko iki to pastato, kuriame sėdi didžiulė Linkolno statula, yra toks pats didžiulis ir ilgas baseinas, tai mes palei jį ėjom ir ėjom, kol atėjom:) Tada truputį pailsėjom, nes statula jau matėsi, bet norint patekti prie pat jos reikėjo užlipti dar kokį šimtą laiptelių. Nu gal mažiau:) Bet vis tiek daug. Užlipom. Prie statulos negalima nei valgyti, nei gerti, nei rūkyti, nei garsiai kalbėti. Parašyta “Please respect this place”:) Taip keista, kai beveik tyloj čeksi fotoaparatai ir visi bado pirštais tai į koją, tai į švarko atlapą, tai į apgamą ant Linkolno skruosto. Paskui vėl pradėjo lyti, tai truputį pasitrynėm kažkokiam parkely, pilnam kareivių statulų. Ir ten dar buvo parašyta “Freedom is not free”, tai man tokia graži ir teisinga mintis pasirodė. Ir galiausiai dar savo rastame ir jau sumirkusiame žemėlapyje susiradom Džefersono memorialo vietą, bet jis pasirodė esantis taip toli, kad tiesiog nuėjom iki to taško, iš kurio galėjom jį pamatyti iš tolo. Manau, kad Vašingtono miestui galim dėti didelį pliusą, nes išspaudėm tiek, kiek galėjom. Bet tokiam mieste gyventi nenorėčiau, nes jis toks šaltas ir nepasakyčiau, kad jaukus. Vienas didelis muziejus:) Baltimorė. Bent jau aš apie šį miestą nežinojau absoliučiai nieko, tik prieš tai, planuojant maršrutą internete, mačiau kelias miesto nuotraukas, tai užsigeidžiau nuvažiuoti ir kelionės plane pasižymėjau kaip tarpinę stotelę tarp Vašingtono ir Filadelfijos. Atrodo, neprašoviau:) Miestas - uostas. Klaidžiojant ten buvo daug asociacijų su Klaipėda:) Visa laimė, kad diena pasitaikė neįtikėtinai saulėta, tai net širdy buvo geriau. Po to skaičiau truputį, tai, pasirodo, didžiausias miestas Merilendo valstijoj. Nežinau, man tai ganėtinai mažas miestas pasirodė, bet kad valstija nedidelė, tai, matyt, todėl ir mastai skiriasi. Mieste buvo iškabinti centro žemėlapiai, tai susigaudyti buvo paprasta. Laiko turėjom nelabai daug, nes po pietų dar laukė Filadelfija, tai turėjom neužsibūti. Visų pirma nusigavom iki miesto rotušės. Kaip tik užtaikėm į Korėjos festivalį, tai aikštėj po truputį rinkosi daug mažų siauraakių žmogeliukų, tai mes, kad labai neišsiskirtume iš minios, pasukom link uosto:) Uostas tikrai labai gražus, toks truputį senovinis, nors iš jo matosi miesto dangoraižiai, bet viskas savotiškai dera. Smagu būtų ten praleisti daugiau laiko. Pavaikščiojom ten, pažiūrinėjom į visokius laivus, nes iš kiekvieno jų padaryti muziejai. Tas, kuris matosi nuotraukoje, berods yra paskutinis likęs sveikas po Pearl Harboro. Bet į muziejus nelindom, nes norėjosi kažko aktyvesnio:) Pamatėm laivelių nuomą. Mažas dvivietis elektrinis laivelis - 12 dolerių už pusvalandį, tai susigundėm ir jau netrukus su liemenėm, kad netyčia nepaskęstume, sėdėjom jo viduje. Kažin ar veikla gavosi aktyvesnė nei ėjimas į muziejus, nes laivelis lėtesnis negu vandens dviratis:) Bet vis tiek buvo labai smagu. Prasukinėjom ratais ten po pakrantę, nes buvo pasakyta, iki kur galima plaukti, o kur negalima, nes kaip tik tuo metu vyko baidarių varžybos, tai gavom tokį mažytį plotelį. Vairas - pagaliukas, kuris laikosi kokiais šešiais varžteliais, iš kurių keturi bebaigią iškristi:) Gavę daug saulės į veidus ir kupini gerų emocijų susėdom atgal į mašiniuką ir visai greitai atsidurėm Filadelfijoj:) Filadelfija. Pasitiko mus truputį apsiniaukusi, bet graži iš tolo. Man tikrai labai patiko Filadelfijos dangoraižiai - kitokie, nei matėm Čikagoj, Detroite ar Pitsburge. Buvom girdėję, kad geriausi dalykai, matyti Amerikoje, yra Didydis Kanjonas ir Filadelfija, tai buvo labai įdomu pamatyt, kas čia tokio ypatingo. Ir tikrai nenuvylė. Visiškas stilių mišinys, pilna visko, nežinai net, nuo ko pradėti, nes norisi pulti į kiekvieną pusę. Mišraininis miestas, bet kažkaip įsižiurėjom į žemėlapį ir pradėjom po truputį judėti. Pirmiausia nuklydom į Shopping rajoną, tai jame turbūt milijonas žmonių su pirkinių maišais, garsių vardų parduotuvės ir t.t., verdanti dalis. Bet kadangi ten nieko įdomaus, išskyrus parduotuves, nėra, tai judėjom kita kryptimi. Mieste vėl radom kelis gražius fontanus ir krūvas visokių keistų ir įdomių skulptūrų. Pavyzdžiui, eini ir vidury aikštės stovi didelis lygintuvas:)) Taip sakant, matosi, kad žmonės “prie meno”. Susiradom Filadelfijos Chinatown'ą. Jų yra beveik visuose miestuose, bet prieš tai esam buvę tik San Francisko Chinatown'e, tai vis turėjom su kuo lyginti. Esantis San Franciske žymiai didesnis, nes čia išsiplėtęs vos per 3 ar 4 gatves, tai toks mini Chinatown'as. Bet užtat papuolėm į kažkokį rudeninį kinų karnavalą, tai tos kelios gatvelės buvo pilnutėlės žmonių (aišku, daugiausia vaikų) ir buvo visokie drakonų šokiai pokiai. Tikrai smagu:) Ir įspūdingas reginys. Tik siaubingai dvokė žuvim, tai vienas minusas:) Bet šiaip tikrai labai patiko, tai net grįžom antrą kartą į tą pačią vietą. Didelis pliusas Filadelfijai:) Ugnė

Įspūdingiausi laukinės gamtos kampeliai

Belizas Belize yra daugybė vietų, kuriose galima iš arti apžiūrėti laukinę gamtą ir gyvūnus, įskaitant saugomus parkus ir pakrančių koralų rifus. Rekomenduojama vykti su gidu, kuris padės aptikti retas rūšis, pvz., Baird tapyrus ar Raudonąsias aras. Tačiau net ir savarankiškai keliaudami pamatysite daugybę nematytų ir egzotiškų gyvūnų. Galėsite nardyti su rykliais ir rajomis arba apžiūrėti sausumos gyvūnus – pakas (dideles Gvinėjos kiaules) ir jaguarus Cockscomb Basin laukinės gamtos rezervate. Šią vietą pasieksite 2,5 val. važiuodami iš Belizo miesto. Įėjimas kainuoja 5 JAV dolerius.

	Bolivija Dėl gamtinės įvairovės, nedidelės gyventojų populiacijos ir neaukšto šalies išsivystymo Bolivijoje galima rasti daug laukinės gamtos nacionalinių parkų. Parque National Madidi yra viena mažiausiai paliestų ekosistemų Pietų Amerikoje. Čia gyvena neįsivaizduojama Amazonės gyvūnijos įvairovė, įskaitant 44% visų Naujojo Pasaulio žinduolių rūšių, 38% tropinių amfibinių rūšių, daugiau nei 10% mokslui žinomų paukščių rūšių ir daugiau saugomų gyvūnų nei bet kuriame kitame parke. Rezervatą geriausia lankyti sausuoju sezonu (nuo gegužės iki spalio).
	Botsvana Safaris yra geriausias būdas susipažinti ir atrasti laukinę ir nepaliestą Botsvanos gamtą. Daugiau nei 35% visos šalies yra saugomos teritorijos, todėl yra daugybę vietovių, kur galima atsidurti tarp liūtų, begemotų, dramblių, žirafų, zebrų ir antilopių. Žinoma, yra ir kitokių būdų apžiūrėti laukinę Botsvaną bei pasigrožėti mažais gyvūnais – mėšlavabaliais ar šokančiais smėlio driežais – galite keliauti kanojomis, drambliais ar automobiliu. Atminkite, kad skrendantiems Okavango Delta lėktuvais leidžiamas bagažo svoris yra 12 kg.
	Didysis Barjerinis Rifas, Australija Čia apsilankę gausite progą išvysti tikriausiai visas įmanomas paletės spalvas ir atspalvius. Didysis barjerinis rifas yra vienas iš 7 pasaulio stebuklų; jis driekiasi 200 km ir yra sudarytas tik iš gyvų organizmų. Kaip didžiausiame pasaulio rife, jame gyvena pribloškiamai daug vandens gyvūnijos rūšių, įskaitant vėžlius, ryklius, žuvis ir koralus. Visa Queensland pakrantė pilna valčių, kuriomis iš Rifo parplukdomi nardytojai. Lapkritis-vasaris yra vėžlių perėjimo metas Šiaurės Vakarų saloje, 75 km nuo Gladstone. Iš Rosslyn Bay katamaranai plaukia keturis kartus per savaitę.
	Kosta Rika Vešlios Kosta Rikos džiunglės yra žaismingų beždžionių, vangių tinginių, krokodilų, begalės driežų, nuodingų varlių ir egzotiškų paukščių, vabzdžių ir drugelių namai. Nykstantys vėžliai lizdus suka abiejose pakrantėse, o didžiuliuose miškuose puikiai išsitenka tiek mažyčiai paukšteliai, tiek džiunglių katės. Nacionaliniai parkai lengvai pasiekiami ir savarankiškiems keliautojams, nors yra tam tikrų sąlygų ir taisyklių. Norint pasižvalgyti po atogrąžų miškus ir apžiūrėti retas gyvūnų rūšis, reikia važiuoti apie 300 km nuo San Chose link Palmar, iš kur galėsite nuvykti iki Piedras Blancas Nacionalinio parko.
	Everglades, JAV Everglades Nacionalinis parkas yra pelkių rojus. Tai vieta, kur renkasi didžiausi paukščių tyrinėtojai, stebi retus balinius paukščius – girnoves, didžiuosius baltuosius garnius, miškinius gandrus. Be to, tai vienintelė vieta pasaulyje, kur šalia gyvena krokodilai ir aligatoriai. Po parką galėsite keliauti pėsčiomis arba dviračiu – ir visa tai tik 45 min kelio nuo Majamio centro. Parkas veikia visus metus, tik kai kurios pramogos drėgnuoju sezonu yra neprieinamos. Įvažiavimas į parką kainuoja 10 JAV dolerių už automobilį.
	Kenija Čia tokia gausybė gyvūnų, kad jums tikriausia paskaus kaklą nuo nuolatinio žvalgymosi į paukščius ir gyvūnus. Organizuotos safari išvykos yra patogiausias būdas apsižvalgyti po laukinę gamtą, tačiau galima keliauti ir savarankiškai. Dauguma keliautojų renkasi išvykas, kuriose garantuotai pamatomas „didysis penketukas“ – dramblys, raganosis, leopardas, liūtas ir bizonas, tačiau atminkite, kad tą patį rinksis ir daugybė kitų turistų. Taip pat turėkite mintyje, kad kai kuriuose parkuose mokestis už įėjimą turi būti mokamas iš anksto, užsisakinėjant internetu.
	Galapago salos, Ekvadoras Ši salų virtinė kviečia iš arti pažvelgti į laukinių gyvūnų gyvenimą. Būsite liudininkais tos nedidelės grupelės gyvūnų, kurie amžiams izoliuoti sugebėjo išgyventi šiose salose, nuo Ekvadoro žemyninės dalies nutolusiose per 1000 km. Seksite Čarlio Darvino pėdomis, kuris būtent čia lankydamasis 1830 m. atrado evoliucijos teoriją, arba leisitės į įdomų kruizą po vulkanines salas. Gyvūnija čia įvairi – nuo iguanų ar jūrų liūtų iki mėlynkojų booby. Jei čia lankysitės, būkite atsargūs, nes vietinė ekosistema yra jautri bet kokiam išoriniam poveikiui. Tarp San Cristobal, Santa Cruz ir Isla Isabela salų plaukiojantys laiveliai turėtų kainuoti ne daugiau kaip 50 JAV dolerių, o viešbutį galima užsisakyti internetu iš anksto (nakvynės kaina – nuo 50 iki 500 JAV dolerių).
	Madagaskaras Madagaskaro nacionaliniai parkai yra populiarūs tarp laukinės gamtos gerbėjų iš viso pasaulio. Ne paslaptis, kad labiausiai visus domina lemūrai (raudonpilviai, dryžuotomis uodegomis ir kiti), tačiau čia yra ir daugiau keistų ir nuostabių roplių bei paukščių. Salos reljefas labai įvairus, daugiausia vyrauja kalnai, todėl patogiausia tiems, kurie savarankiškai keliauja nuomotais automobiliais. Galima rinktis ir organizuotas išvykas grupėmis. Didžiausi lemūrų mylėtojai atvyksta savanoriauti nuo 2 iki 20 savaičių. Tai kainuoja nuo 1000 iki 4000 svarų.
	Borneo, Malaizija Jei jaučiate silpnybę panašiausiems į žmones gyvūnams – beždžionėms, jums derėtų apsilankyti Bako Nacionaliniame parke, kur galima rasti nuo pačių rečiausių jų rūšių iki įprastų makakų. Geriausias būdas apžiūrėti salą yra leistis į žygius po kalnus geromis trasomis. Taip pat verta aplankyti Borneo orangutangų rezervatus: Semenggoh laukinės gamtos reabilitacijos centre Sarawak ir Sepilok reabilitacijos centre Sabah. Iš Kuching autobusai kasdien važiuoja į Bako Market, o iš čia per 30 min laiveliu pasieksite Nacionalinį parką. Įėjimas į parką kainuoja apie 10 MYR.

Jei manai, kad reikia dar įtraukti laukinės gamtos kampelių į šį sąrašą, parašyk daiva@zigzag.lt.

Ilgąjį savaitgalį traukiniu po Škotiją

Penktadienis: Londonas - Edinburgas Iš Londono į Waverly traukinių stotį atvykau per 4 valandas. Džiaugiuosi, kad be jokių persėdimų atsidūriau miesto centre. Patarimas: užsisakykite miegamąjį kupė ir į Edinburgą atvyksite 7:30 kitą rytą. Taip turėsite visą dieną žvalgymuisi po miestą, be to, neišleisite pinigų nakvynei viešbutyje. Jei atvažiuosite po pietų, nesunkiai rasite

nebrangią vietą nakvynei – jaukiuose svečių namuose galima apsistoti už 35 eurus nakčiai. Norėdamas turiningai praleisti pusdienį, pasirinkau specialų turistinį maršrutą autobusu, kurio metu aplankomos svarbiausios ir didžiausios miesto įžymybės ir vietos. Įspūdį paliko Holyrood Rūmai, Škotijos parlamentas, Artūro sostas (kalva, nuo kurios atsiveria visas Edinburgas), pilis ir dar daug vietų. Kadangi oras buvo kiek apsiniaukęs, smagu būti autobuse ir nesijaudinti, kad bet kurią akimirką gali pradėti lyti. Iš autobuso galima išlipti bet kurioje stotelėje, o vėliau vėl prisijungti. Tokio autobuso bilietas galioja 24 val. Važinėdamas užtrukau 3 val., todėl tik vėliau pastebėjau, jog pavėlavau į laivą The Royal Yacht Britannia. Su juo ekskursija trunka gerą pusdienį. Prieš pasiplaukiojimą pamėgta karalienės transporto priemone iš stoties galima nuvykti iki Ocean stotelės ir apsipirkti moderniame prekybos centre. Čia atvykęs nusprendžiau papietauti restorane. Kylant Princess Street į viršų galima prieiti Rose Street. Čia įsikūrę pub‘ai, kur gaminamas skanus įvairių tautų maistas, todėl už gerą kainą tikrai pavyks skaniai pavalgyti – alus ir pagrindinis patiekalas kainuoja apie 5 eurus. Dienai baigiantis dar nusprendžiau pasivaikščioti Royal Mile. Apšviestame Edinburge pilis iš tolo atrodo kaip švyturys. Šeštadienis: Edinburgas – Leuchars – Dundee – Arbroath – Stonehaven – Aberdeen Kelionė iš Edinburgo į Aberdyną, Europos naftos sostinę, trunka 2 val. 20 min. Nuostabūs gamtos vaizdai ir du įspūdingi geležinkelio tiltai – Forth Rail Crossing ir Dundee Rail Bridge. Pastarasis yra vienas žymiausių metalo konstrukcijų ir kartu Fife regiono simbolis. Pakeliui matyti vaizdai sužavėjo ir norėjosi išvysti, kas laukia pačiame Aberdyne. Kaip paprastas turistas, keliaujantis pėsčiomis, pastebėjau, kad tai kosmopolitiškas miestas su daug įvairių kultūrų ir greitu gyvenimo būdu. Dėl daugybės prekybos centrų, parduotuvių ir restoranų nebūtų sudėtinga daugiau nieko šiame mieste ir neveikti. Vis dėlto, verta aplankyti Aberdyno Meno galeriją, Jūrų muziejų ir Provost Skene‘s House. Gera žinia kad visur įėjimas nemokamas. Nusprendžiau aplankyti Jūrų muziejų, kuriame parodoma ne tik naftos gavybos istorija, bet ir Titaniko bei Škotijos laivų statybos istorija. Įdomūs interaktyvūs eksponatai ir filmai prikausto dėmesį, todėl labai lengva čia praleisti visą pusdienį, jei ne daugiau. Tai tikrai įdomi pramoga. Patartas vietinių nusprendžiau nueiti iki pagrindinio turistų paplūdimio ir uosto. Sklandė kalbos, kad dėl ramaus oro bus matomi delfinai, kurie mėgsta vaikytis laivus ir plaukioti paskui jų sukeltas bangas. Eiti teko ilgokai, tačiau pasiekęs tikslą nesigailėjau. Pagrindiniame paplūdimyje yra gražus parkas, kuriame veikia daug kavinių, todėl karštomis dienomis čia mėgsta atsigaivinti tiek vietiniai, tiek turistai. Gaivus pasivaikščiojimas pakrante puikiai atgaivino ir po to pasukau link uosto. Deja, žadėtų delfinų nemačiau, tik daugybę laivų. Vis dėlto, tai buvo puiki diena – nuostabi kelionė traukiniu ir labai turininga popietė, po kurios jaučiausi išsekęs. Laimei, nakvynės namai, kuriuose ketinau apsistoti, buvo jaukūs ir šilti, tad juose galėjau ramiai dėlioti planus rytojaus dienai. Sekmadienis: Dyce – Huntley – Elgin – Nairn – Inverness Išaušus sekmadieniui nutariau keliauti į Inverness. Buvo sunku atplėšti akis nuo idiliškų kaimo ir upių vaizdų pro langą. Mačiau daugybę ėriukų ir veršiukų ganyklų bei šaltesnio klimato ženklų – kai kurios kalvų viršūnės buvo padengtos sniegu. Po 2 su trupučiu valandų kelionės atvykau į Inverness, tradicinį jaukų miestelį su sena architektūra bei per miesto centrą tekančia upe Nesė. Visai šalia yra ir Nesės ežeras, kuriame gyvena garsioji Lochneso pabaisa. Tik atvykęs čia, susidariau įspūdį, kad tai idealus miestas, jei norite jį apžiūrėti pėsčiomis. Eidami palei upę pasieksite Loch, kur galėsite prisėsti, atsipūsti. Palengva eidami iš centro link Nesės salos ir atgal užtruksite apie porą valandų. Tikėtina, kad sutiksite nemažai turistų, nes tai viena lankomiausių vietų šiame regione. Aš taip pat įsiliejau į minią žmonių, keliaujančių šiuo maršrutu. Pakeliui netgi pastebėjau elnią ir danguje ratus sukantį medžiojantį erelį žuvininką. Šie įspūdingi paukščiai turi didelius sparnus ir nesunkiai gali nešti mažus gyvūnėlius. Grįžus į miestą, kelias veda pro svarbiausius pastatus – aukštai stovinčią pilį, Katedrą, daugybę istorinių bažnyčių ir keletą kitų žymių architektūrinių statinių. Šiame miestelyje galima rinktis ir kitokias ekskursijas, pavyzdžiui, pasiplaukiojimą valtimi Loch, delfinų stebėjimą arba, jei domitės tradicijomis, kelionę, kurioje susipažintumėte su viskio istorija, ar išvyką į žymiojo Culloden mūšio lauką. Pirmadienis: Inverness – Aviemore – Perth – Stirling Kelionė iki Stirling truko 4 val. 20 min. Džiaugiuosi, jog maršrutas ėjo pro Aviemore, nes tai puiki stotelė, keliaujantiems su traukinių pasu – gamtovaizdžiai kerintys, be to, čia galima slidinėti arba leistis į žygius po kalnus. Į Stirlingą atvykau po pietų, tačiau dar buvo saulėta, tad nedelsdamas leidausi pasižvalgyti po miestą. Tai graži vietovė su daugybe senų pastatų su Stirlingo pilimi, iškilusia virš visų. Pasivaikščiojau po senamiestį, kuriame galima pasigrožėti istoriniais pastatais, Senamiesčio kalėjimu, Mar‘s Wark griuvėsiais ir gražia bažnyčia. Atkreipiau dėmesį, kad čia gražiai dera sena ir nauja, todėl be istorinių pastatų galima rasti ir daug modernių prekybos centrų, parduotuvių, kavinių ir restoranų. Pasivaikščiojęs ir išalkęs užsukau į žymią Portcullis Tavern, kur maistas buvo labai skanus, o pats restoranas sausakimšas vietinių ir atvykusių žmonių. Išvados: Galiu drąsiai pasakyti, kad yra labai daug keliavimo su BritRail pasu privalumų. Skaičiuojant pagrindines kelionės išlaidas – traukinių paso kainą ir apsistojimą nakvynės namuose (vietoj viešbučių), paaiškėja, kad tai yra labai pigus ir puikus būdas pamatyti Škotiją. Visi traukiniai yra šiuolaikiški, patogūs, punktualūs ir su maitinimu kelionės metu. Išplanavimas traukiniuose patogus – visuose yra tualetai, oro kondicionieriai ir bagažo saugyklos. Manau, kad keliones nuostabiais gamtovaizdžiais patogiai įsitaisius ir galint laisvai išlipti bet kuriame patikusiame miestelyje būtų sunku kam nors nurungti. Bene didžiausias privalumas ir skirtumas tarp keliavimo traukiniu ir automobiliu yra tas, kad kelionė traukiniu leidžia visiškai atsipalaiduoti ir nesukti galvos dėl nieko. Kitas privalumas – kelionės metu galima sutikti daug įdomių žmonių, net ir australiečių, kanadiečių, indų, daug europiečių ir, žinoma, vietinių gyventojų. Patarimai: Jei keliausite savaitgalį, kelionę planuokitės kruopščiau, nes traukiniai savaitgaliais važiuoja rečiau, be to, gali pasitaikyti remonto darbų. Kai kuriuose traukiniuose reikalingos vietos rezervacijos. Jei planuosite keliauti su BritRail pasu, nepamirškite apie nuolaidas šeimoms ir grupėms, nes tikrai pavyktų sutaupyti. Janas