Atsiminimai iš stovyklos „Fearless Waterfalls“ Kroatijoje

Klausiat ar mėgstu rašyti rašinius? Atsakau „ne“, bet mane „paėmė“ įkvėpimas. Tai parašysiu laiškelį VISAI stovyklai. Apie šią stovyklą sužinojau iš savo draugės. Ji pasiūlė važiuoti kartu, aš sutikau iš karto, o tik tada sužinojau apie programą. Truputį išsigandau anglų kalbos, nes su ja nelabai draugauju. Tačiau jau pačią pirmą stovyklos dieną įsitikinau, kad veltui eikvojau laiką tokioms mintims. Vadovai puikūs, vadoviukai nepamirštami, kompanija nereali, programa, aplinka ir atmosfera buvo tiesiog puiki!

Tie pasisėdėjimai ant molo, maudynės Adrijos jūroje, ekskursijos, bemiegės naktys, nauji draugai, įdomios diskusijos ir linksmos pamokos – štai kas padarė šią stovyklą nerealią. Žinoma, jeigu ne jūs, gerbiami vadovai, ši stovykla nebūtų tokia kokia yra. Linkėjimai galiorkai: Jūs nuostabūs! Tai pastebėjau jau pačią pirmą dieną. Tie mūsų nesąmoningi bajeriai tikrai įgavo prasmę. Tai neįkainojama patirtis ir labai gerai praleistas laikas. Jūs: Patricija, Grete, Evelina, Silvija, Ieva, Laura, Vita, Aini, Liudvikai, Edvinai, Rolandai bei Agne, PRIVALOTE žinoti, kad be Jūsų Viena nebūtų Viena, o Gracas nebūtų Gracas.:))) Mylius Jus! Laima Š. Nuoširdžiai norėčiau padėkoti tikrai labai geriems žmonėms – Violetai, Danguolei, Agnei, Edvinui, Lidijai, Rolandui, nes tik jie stengėsi iš visų jėgų ir padarė stovyklą pačią pačią pačią nuostabiausią! Jūs esate linksmi ir žiauriai tikri žmonės, net žodžių trūksta... Ech, taip gaila bus visus palikti... Dėkoju už suorganizuotą stovyklą ir tikiu, kad kitais metais ji bus dar puikesnė!:) Gretė L. Teatro repeticijos, fotografijos pamokos, Adrijos jūra, apsilankymas Krka nacionaliniame parke, maudynės labai sūriame ežere ir ten sutikti asiliukai, Viena – tai įspūdžiai, kuriuos man malonu prisminti. Į programą įtraukti objektai tikrai įspūdingi, buvo įdomu juos pamatyti. Vadovai, nuoširdžiai dėkoju už Jūsų pastangas padaryti mūsų atostogas linksmas, įdomias ir naudingas. Čia patirtus įspūdžius ir pažintus žmones tikrai bus malonu prisiminti. Ačiū už puikiai praleistą laiką ir sėkmės kituose projektuose. Justė M. LOVE YAAA ALL, BABIES!!! Laura P. Pažintinė kūrybinė anglų kalbos stovykla „Fearless Waterfalls“ (Bebaimiai kriokliai)

Būtina išbandyti keliaujant

Banglenčių sportas Havajuose, JAV Plaukiojimas banglentėmis čia – kai kas ypatingo. Tikroji banglenčių sporto gimtinė yra Polinezija. He‘e nalu („slidinėjimas bangomis“) pirmą kartą išbandytas europiečių dar XVIII a., tačiau visgi tikrasis nerūpestingo gyvenimo būdo centras yra Havajai. Daugybė banglentininkų mokyklų ir instruktorių kantriai moko naujokus pačių pagrindinių dalykų – nuo plūduriavimo ant vandens iki savarankiško plaukiojimo atsistojus pradedančiųjų vietose – Waikiki paplūdimyje ar Puena taške. Įvaldyk banglentę ir bangas – dviejų valandų pamoka kainuoja nuo 99 JAV dolerių ir vyksta dukart per dieną nuo pirmadienio iki šeštadienio.

	Maisto gaminimas Hanojuje, Vietnamas Hoi An upės pakrantėse yra įsikūrę daugybė restoranų ir barų, kurie, paklusdami paklausai, siūlo tradicinės virtuvės pradmenis besidomintiems. Pusdienio arba dienos maisto gaminimo kursuose pramoksite svarbiausių vietinės virtuvės pagrindų. Pradėsite nuo kelionės į turgų, kur išsirinksite ingridientus, tuomet grįšite į restoraną stebėti ir mokytis iš specialistų. Tikėtina, kad teks gaminti įvairiausių patiekalų – nuo ryžių popieriaus suktinukų iki marinuotos jautienos, pagardintos ananasais. Užsiėmimai paprastai vyksta tris valandas, kurių metu pagaminami keturi patiekalai. Tokių kursų kaina – apie 40 JAV dolerių žmogui. Nepamirškite fotoaparato, kad galėtumėte įamžinti savo paruoštus vietnamietiškos virtuvės šedevrus.
	Archeologinių kasinėjimų kelionės po Crow kanjoną, JAV Nebijantiems išsitepti ir trokštantiems pasirausti po įspūdingąjį kanjoną Archeologinis Crow kanjono centras siūlo 11 žygių. Lankytojai apgyvendinami viename iš 10 hogan‘ų (tam tikrų namukų), pastatytų tradiciniu Navajo stiliumi 28 hektarų dydžio stovyklavietėje. Stovyklavietė yra dalyje žemių, kurios prieš daugiau nei 1000 metų buvo okupuotos Mesa Verde protėvių. Kelionės po kanjoną gali trukti nuo 7 iki 10 dienų. Jų metu keliautojai susipažįsta su vietovėmis, istorija, tyrinėja reljefo, gamtovaizdžio ar architektūros ypatumus arba dalyvauja kasinėjimuose.
	Joga Rišikeše, Indija Kelionė į jogos gimtąją vietą yra puikus pasirinkimas, jei norite paslaptingos ir įvairesnės patirties. Joga leidžia ne tik atsipalaiduoti medituojant, tačiau Teksaso universitete atlikti tyrimai įrodė, kad ji gali sušvelninti ir palengvinti nemalonius vėžio gydymo pojūčius. Rišikeše, Himalajų kalnų ramybėje, kartu su kvalifikuotais jogos meistrais pradedantiesiems siūloma išbandyti tempimo, kvėpavimo, meditacijos užsiėmimus. Priklausomai nuo to, kur apsistosite, jums gali būti pasiūlyta padėti prižiūrėti sodą ar pasimokyti gaminti su grupe. Galima vykti į dvasią turtinančią išvyką po kalnus. Ašramai pasiūlys kelionę pagal kiekvieno keliautojo fizinį pasirengimą, kuri gali trukti nuo kelių savaičių iki trijų mėnesių.
	Ispanų kalba Patagonijoje, Argentina Mažame Bariloche miestelyje, apsuptame ledinių ežerų, miškų, slėnių ir Andų kalnų, apima toks įkvėpimas, kad per mėnesį ispanų kalbos čia išmoksite greičiau nei bet kur kitur per visus metus. Kartais vadinamoje Pietų Amerikos Šveicarija, Bariloche yra įsikūrę labai daug kalbų mokyklų, kuriose mokosi studentai iš pačių įvairiausių šalių, tad nuo ispanų kalbos tikrai nespėsite pavargti. Čia siūloma daugybė išvykų ir ekskursijų – nuo slidinėjimo šalia esančiame Cerro Catedral, viename geriausių Pietų Amerikos slidinėjimo kurortų, iki atgaivinančios išvykos per miškus iki įspūdingo Cantaros krioklio.
	Kaligrafija Kiote, Japonija Japoniška kaligrafija nė iš tolo nėra paprasta, tad reikės gerokai paplušėti, jei norėsite sulaukti pagyrimo iš mokytojo. Po paskaitos apie japonų literatūros meno istoriją būsite supažindinti, kaip visa tai daroma. Tuomet laukia ilgas, sudėtingas ir kantrybės reikalaujantis darbas, besimokant perprasti ir išlavinti savo ranką, kad pagaliau galėtumėte taisyklingai parašyti savo vardą. Vienos pamokos užteks, kad visam gyvenimui jaustumėte gailestį japonų mokinukams.
	Kalnų dviračiais po Marin County, JAV Labiausiai prie kalnų dviračių sporto prisidėjo kalnų dviračių dizaineris Joe Breeze, kuris išpopuliarino šį sportą iš pradžių Marin County, ypač Tamalpais kalnuose. Vasarą daugybė organizatorių vaikams, moterims, pradedantiems ar jau patyrusiems keliautojams siūlo mokymus bei organizuotus žygius po daugiau nei 2550 hektarų ploto raudonmedžių girią ir ažuolyną. Trasas galima rinktis nuo pačių nuožulniausių ir paprasčiausių iki tokių, kurias pamačius pirma į galvą šovusi mintis yra „Na jau ne!”.
	Kung fu Šaolin šventykloje, Kinija Kiekvienais metais užsieniečiai gali dalyvauti pamokose Šaolin šventykloje, esančioje tarp gražių Song Šan kalnų Henan provincijoje. 1500 metų senumo šventykloje, kungfu gimtinėje, mokiniai mokosi iš išskirtinai disciplinuotų „karių-vienuolių“. Nenuostabu, jei nepastebėsi, su kuo gyveni kambaryje, nes griežtas ir įtemptas dienos režimas prasideda kasdien 8.30 val. ryte, o baigiasi ne anksčiau nei 7 val. vakaro. Įkvėpimui galima pasižiūrėti specialiai turistams paruoštų vienuolių pasirodymų, kuriuose jie laužo plieninius luitus galvomis ar suskaldo stiklą vien mestu smeigtuku. Apsilankyti galima kasdien visus metus, nuo 8 val. ryto iki 7 val. vakaro.
	Išgyvenimo įgūdžiai Esingeni, Kenija Jei ištversite savaitę laukinėje Kenijos gamtoje, pasijusite gyvu žmogumi, kaip niekada anksčiau. Esingeni stovyklavietėje turistus prižiūri kvalifikuoti ekspertai, kurie atvykėliams išbandymus pateikia mažomis grupėmis. Dalyviai išmoksta pasistatyti būstą, įsikurti ugnį, susirasti ir pasiruošti maisto bei išgauti vandens iš augalų. Išmokstama orientuotis pagal žvaigždes. Visi, kam įdomu sužinoti, koks buvo žmonių gyvenimas prieš agrarinę revoliuciją, gaus progą tai patirti.
	Krosnies rentimas Cadmalca, Peru Tolimose Šiaurės Peru aukštumose gyvena Cadmalca bendruomenė, kuri suteikia progą prisidėti prie projekto, skatinančio keliautojus pasitarnauti vietiniams žmonėms. Už tai turistai susipažįsta su vietine kultūra, o tai kitu atveju būtų sudėtinga. Už vietinių svetingumą atvykėliai mokosi ir stato specialias maisto gaminimo krosnis. Krosnys šiek tiek sumažina kvėpavimo negalavimus, kurių atsiranda gaminant maistą ant atviros ugnies, ypač uždarose kalnų trobelėse. Išvykos prasideda iš Limos ir trunka septynias dienas; jei užsisakysite iš anksto, kelionė kainuos apie 1000 JAV dolerių.

Jei manai, kad dar privalu išbandyti kažką tam tikroje šalyje, parašyk daiva@zigzag.lt.

Atsiminimai iš stovyklos „Kalnų keliais“ Slovakijoje

„Kalnų keliais“ ne tik keliaujama, bet ir atrandami draugai... Mūsų kelionė prasidėjo vėlyvą birželio naktį. Susitikimas prie autobuso buvo labai nejaukus, matėsi daugybė pasimetusių ir sutrikusių veidų, tačiau juose visuose degė nepaprastas noras ką nors patirti. Kelionės pradžia buvo labai tyli, tik vienas kitas drįsome pabendrauti, paklausti vienas kito vardo ar papasakoti kokį pokštą. Atvykus į Krokuvą visi jau buvome drąsesni, pasidalinome į dvi grupes ir pamatėme, kas bus mūsų komandos nariai.

Savo stovyklavietę pasiekėme vėlyvą vakarą, nebeturėjome daug jėgų, tačiau visi draugiškai puolėme statyti palapines ir netrukus panirome į miegų karalystę, net miegojimas ant žemės nebeatrodė problema... Ryte išvystas vaizdas apstulbino visus... Tik atmerkus akis mus visus apakino nepakartojamas Aukštųjų Tatrų vaizdas. Mūsų jauki stovyklavietė stovėjo kaip tik nuostabiųjų kalnų papėdėje. Rytinė košė iš didelio katilo buvo skani dar ne visiems, bet bėgant dienoms visi ją labai pamėgome, net ir dabar grįžę namo su nostalgija ją prisimename... Prieš pirmąjį žygį turėjome galimybę artimiau susipažinti su savo komandos draugais, tai tikrai sušildė atmosferą ir padėjo pajusti komandos dvasią. Su tokiomis nuotaikomis ir „įžengėme“ į mūsų pirmąjį iššūkį - „Slovakijos rojų“. Tai gražus nacionalinis parkas, kuriame keliavome upės slėniu, kopėme į nedidelius, bet jau atsargumo reikalaujančius kalnelius ir uolas. O dienos nuovargį labai maloniai nuplovėme vandens parke ir tada labai laimingi ir ramūs nuėjome miegoti. Kuo toliau, tuo mūsų šiltos palapinės atrodė jaukesnės ir patogesnės miegui, arba mes tiesiog buvome tokie nuvargę, kad svajojome tik apie miegą. Antroji diena buvo didžiausias iššūkis visiems, net vadovai pripažino, kad šiandien turėjo didelį išbandymą. Tačiau tai, ką visi pamatėme, buvo verta bet kokio nuovargio. Atsivėrusi kalnų didybė ir galybė užgniaužė kvapą ir pačiam mažiausiam, ir pačiam didžiausiam žygio dalyviui. Kalnų ežeriukas, sniego lopinėliai, kalnų šaltinėliai ir kriokliukai žavėjo kiekvieną, net nutrintos kojos negalėjo užgožti mūsų patirčių. Tikrasis nuovargis pasijuto tik vakare kai visi draugiškai pavalgę vakarienę anksti nuėjome miegelio. Trečioji diena buvo tikras atsipalaidavimas palyginus su vakarykšte. Nors pavargusios kojos ir skaudančios pūslės nebūtų mums leidusios priimti tokio iššūkio kaip vakar. Tačiau vadovas Dainius mums vis tiek neleido nuobodžiauti. Keliavome į krioklių kanjoną, kur pavargusieji liko su keliais vadovais ir žaidė įvairius žaidimus, o kita dalis komandos lipo į aukštesnius krioklius, kur netikėtai aptiko lietuviškus meniu vietiniame restoranėlyje. Vakaras buvo skirtas žaidimams ir įdomiai veiklai su komanda, kurį vainikavo smagios šarados ir žaidimai prie laužo. Saulėtą sekmadienio rytą išvykome į stalaktitų stalagmitų urvus, kuriose ne tik matėme daug grožybių, bet ir atsigaivinome 4+ laipsnių temperatūroje. O popietę leidome plaukiodami gražia, sraunia ir pilna istorijų Dunovico upe. Kelionė buvo įdomi, o ją dar labiau intrigavo mūsų keltininkai, kurie turėjo daugybę linksmų istorijų ir legendų apie slovakus ir lenkus, gyvenančius upės pakrantėse. Vakaras prie laužo buvo vėl nepaprastai linksmas ir pilnas žaidimų, tačiau vadovas Dainius, besirūpindamas kitos dienos žygio kokybe, mums pasiūlė eiti miegoti anksti. Visi buvome pasiruošę didžiausiam stovyklos žygiui... Ryte pabudome nuo lietaus lašelių kapsėjimo į palapinės stogą. Taip supratome, kad didysis žygis bus atšauktas, taip ir buvo. Tačiau lietus mums buvo ne bėda ir niekam pakili nuotaika nebuvo sugadinta. O mūsų šypsenų dėka prieš pietus lietaus debesys išsisklaidė ir mes vėl išėjome į žygį. Kas buvo pavargę ar dar neužsigydę nuospaudų, liko vietiniame miestelyje, kur galėjo įsigyti suvenyrų. Paskutinis vakaras prie laužo buvo labai šiltas ir draugiškas. Visi jautėsi šiek tiek liūdni, galvodami, kad jau rytoj vykstame namo, tačiau visų akys švietė džiaugsmu ir noru šios stovyklos prisiminimus dar labai ilgai išlaikyti atmintyje. Paskutinę dieną išėjome į didžiausią ir sunkiausią žygį. Pasiekėme 2300 metrų perėją „Bistro Sėdlo“. Tai buvo ir iššūkis, ir džiaugsmas, ir pasididžiavimas savo jėgomis. O paskutinės valandos lietus leidimąsi žemyn pavertė labai smagiu ir net juokingu prisiminimu, nes buvome šlapi iki paskutinio siūlelio. Kelionė namo autobusu buvo visai kitokia, nei kelionė į priekį. Autobusas visas klegėjo nuo mūsų juoko, prisiminimų, smagių patirtų istorijų dalinimosi. Visi likome laimingi, vieni labiau, kiti mažiau, bet ši stovykla tikrai įstrigo visų mūsų atmintyse. O pamatytus kalnus, įgytus draugus bei patirtus išgyvenimus prisiminsime dar labai ilgai. Dalyvių mintys: Dovydas: „Tai buvo tolimas ėjimas be nuovargio“. Kvantinės fizikos mėgėjas Vytas džiaugėsi žmonių susibendravimu ir merginomis, besiklausančiomis jo muzikos. Povilui visada bus smagu prisiminti vandens pramogų parką, urvus ir plaukimą plaustu, o ypač – sunkų lipimą kalnais. Viena iš jaunučių komandos atstovių Gabrielė su malonumu prisimins vakarus prie laužo (nors jų ir nebuvo daug), kalnų vaizdus, įdomius galvosūkius, linksmus vadovus bei gerus draugus. Birutė iš Žemaitijos įvertino sutarimą su vadovais, žmonių supratingumą, vadovų naudotus metodus ir, žinoma, kalnus. Iškalbingajam Steponui daugiausiai įspūdžių paliko kalnai, kai kurios merginos, draugai ir... burundukai. Futbolo mėgėjas Aurimas G. su malonumu prisimins kalnus, krioklius ir Slovakijos gamtovaizdį. Broliams šaunuoliams Tautvydui ir Šarūnui įspūdingiausi buvo kalnai, upės, puikios kelionės ir nerealūs vadovai. Vilnių aukštinantis Lukas iš visų įspūdžių labiausiai akcentavo telepatiją. Puikūs įspūdžiai ne tik apie žygius į kalnus, bet ir įdomius žaidimus, pilną užimtumą nuo ankstyvo ryto iki vakaro. Nepaisant sunkių ir tolimų žygių, kalnai ir jų vaizdas vaikų atmintyje išliks dar ilgam... Daugiau apie stovyklą "Kalnų keliais" Slovakijoje >>>

I wanna wake up in a city, that doesn’t sleep…

Iš pasakojimų serijos, kuomet Ugnė praleido vasarą dirbdama ir keliaudama Jungtinėse Amerikos Valstijose. Niujorkas. Tai buvo mūsų paskutinė stotelė - kelionės tikslas, nuo kurio jau turėjom lėktuvo bilietus atgal į Lietuvą. Daug kam jau sakiau, kad nusivyliau Niujorku. Bet tikrai. Gal todėl, kad pakeliui ir taip matėm daug dangoraižinių miestų ar šiaip per daug prisikeliavom, nes visas 3 dienas, kurias leidome Niujorke, buvom kažkokie siaubingai pavargę ir nesugebėjom įžvelgti kažko nerealiai ypatingo. Kita vertus, šis miestas vis tiek lieka tuo, kurį būtina aplankyti ir nėra ko nosies raukyti:)

Apsistojome Brukline, todėl Niujorko apžvalgą pradėjome eidami pėstute per Bruklino tiltą, kuris, beje, paveiksliukuose atrodė gražesnis, nei buvo iš tikrųjų:) Visur nuotraukose pilna senoviškų suoliukų ir pan., o realybėje ant viso ilgiausio tilto tėra vienintelis mažytis suoliukas, kuris, greičiausiai, visur ir fotografuojamas:) Na, bet nieko tokio, užtat atsivėrė gražus Manheteno vaizdas. Šis rajonas, ar kaip čia jį pavadinus, tapo pagrindiniu mūsų apžvalginiu objektu visoms trims dienoms, nes visgi atstumai Niujorke nėra maži. Kojytėmis numynėme tikrai nemažai. Turėjom neblogą žemėlapį, tai apvaikščiojom daugmaž visus garsesnius pastatus ir šiaip ne taip nusikasėm iki vietos, kurioje stovėjo Niujorko dvyniai, bet šiuo metu ten viskas renovuojama, tai buvo aptverta aukšta tvora, pro kurią nieko nesimatė. Tik šiaip keista pagalvojus, kad visai neseniai ten stovėjo tokie milžinai ir kaip viskas turėjo atrodyti, kai jie griuvo. Deja, nebuvau mačius Manheteno su dvyniais, bet žiurint į tuos visus dangoraižius iš šono taip ir matosi dvi skylės erdvėje, kur ryškiai kažko trūksta. Paskui susiradom laivelį, kuriuo nuplaukėm iki Laisvės statulos. Tokia visa mažutė:) Kažkaip galvojau, kad ji bus žymiai didesnė. Ir gaila, kad žmonės po rugsėjo 11 įvykių neįleidžiami lipti į statulos galvą. Matyt bijo, kad nenusprogdintų. Bet šiaip ten aplink gražios pievelės ir kažkokie parkeliai palei krantą, tai mes aplink pasisukiojom ir buvo gana. Visa laimė, kad oras toks neblogas pasitaikė, tai dar ir saulute pasidžiaugėm. Nors truputį kankinausi dėl troškulio, nes turistiniuose objektuose siaubingai brangus vanduo, nekalbant apie kitus gaivius gėrimus. Iki šiol atsimenu, kaip gera buvo gurkšnoti šaltą vandenuką grįžus iš salos į uostą, kur jo buvo galima nusipirkti už dolerį (nors čia irgi dar palyginus brangu, nes parduotuvėse už dolerį galima nusipirkti bent 6 buteliukus vandens). Antrą dieną susiradom Empire State pastatą ir nepagailėję po 19 dolerių, užkilom į 86 aukštą. Va čia buvo tikrai įspūdinga. Stovėjau ten prie grotų prisispaudus ir tiesiog žiūrėjau į tolį. Visas Niujorkas kaip ant delno:) Tokia vientisa įvairovė. Tiesiog neturiu žodžių nusakyti tam vaizdui, nes į kurį kampą benueitum, visur atrodė taip pat gražu ir neįtikėtina. Įdomu, ar Vilnius kada nors irgi atrodys taip:) Paskui 5 -ąja aveniu po truputį judėjom link Central Park. Apie 5 - ąją aveniu - rasčiau panašumų su mūsų Gedimino prospektu:) Nors, aišku, dydžiai ir apimtys nepalyginami, bet esmė daugmaž ta pati - vieta apsipirkti ir parodyti savo naujus batelius arba švarkelį :) Ir dar, aišku, krūvos žioplinėjančių turistų. Žodžiu, gatvė tikrai verdanti. O Central Park pasirodė kur kas didesnis, nei įsivaizdavau. Visur ieškojau panašumų su Vilniumi, tai vos pamačius šitą parką pagalvojau, kad Sereikiškėm arba Vingio parkui iki jo dar LABAI toli:) Tikrai didžiuliai plotai su gan nemažais vandens telkiniais. Vieta, kur sportuoja turbūt geras trečdalis viso Niujorko ir kur vedžiojama turbūt pusė Niujorko šunų :)) Iš tikrųjų labai jauki vieta, kur gali griūti ant žolės ir ramiai skaityti knygą arba svaidyti lėkštę. Dedu didelį pliusą. Bet per vieną vakarą viso parko apeiti tiesiog nesugebėjom, tai dalį teko pasilikti paskutinei dienai. Paskutinė diena buvo numatyta tokia labiau kulturinė - aplankyti bent kelis Niujorko muziejus. Tai kaip tarėm, taip ir padarėm :) Visų pirma patekom į Metropoliteno muziejų. Įėjimas 20 dolerių, tai truputį išgąsdino, bet žinojom, kad vyksta akcija atrakcija, kurios metu įeidamas gali mokėti, kiek nori. Todėl už abu sumokėjom 3 dolerius ir jau buvom viduje:) Muziejus didžiulis, tai viską apeidinėjom šiek tiek greičiau nei norėtųsi. Pralėkėm pro Kinijos, Japonijos, Korėjos ir visų kitų Rytų šalių kampą. Po to užbėgom pažiūrėti senovinių instrumentų, tada į Europos tapybos salę, į fotografijos kampą ir į modernaus meno salę. Pirmame aukšte buvo skulptūros iš viso pasaulio, bet ten beveik neužsibuvom. Galiausiai užkilom ant Metropoliteno stogo, kur eksponuojami keli PopArt'o kūriniai, tai va tie turbūt buvo įspūdingiausi:) Tada pasižiūrėjom į laikrodį ir supratom, kad turim pusantros valandos iki muziejų uždarymo laiko, tai dar greitai nubėgom iki Guggenheimo muziejaus. Vien pats pastatas vertas dėmesio. Eini spirale ir net nepajunti, kad jau atsidurei 5 arba 7 aukšte. Parodų salės buvo uždarytos, nes ruošiama kažkokia vientisa didelė paroda, kuri atsidarys rugsėjo pabaigoj, tai iš esmės daugiausiai dėmesio buvo skiriama Louise Bourgeois parodai: per visus aukštus moteriškė prikūrus keisčiausių eksponatų, apie kuriuos daugelis tikriausiai pasakytų “visiška nesąmonė”, bet man pažiūrėti buvo tikrai įdomu:) Na o paskutinį rytą susigrūdom viską į lagaminus. Turėjom truputį viršsvorio, tai teko ir susimokėti. Bet neilgai trukus jau sėdėjom lėktuve Niujorkas - Varšuva. O iš Varšuvos iki Vilniaus išvis atstumas juokingas;) Pramiegojau visą laiką lėktuve, tai net nepajutau kaip atsidūriau Vilniuje… Ugnė

Kaip „prastumti“ laiką oro uoste

Bagažas užregistruotas, įlaipinimo kuponas jau rankoje... o prieš akis dar kelios valandos ilgo laukimo, kol prasidės laipinimas į lėktuvą. Ką veikti? Pasirodo, galima sugalvoti daugybę įvairių dalykų, kurie padės nenuobodžiauti. Štai keletas jų.

	Mankštinkis. Jauti, kad raumenys pradeda stingti nuo visų tų skrydžių vėlavimų ar nukėlimų? Pirmyn į sporto salę. Dauguma oro uostų viešbučių turi sporto sales, kurios dienomis yra atviros lankytojams, kai kurie veikia net ir visą parą. Neturi tinkamos aprangos? Tuomet tiesiog palengva smagiai pasivaikščiok po terminalą – tik nebėk, jei nenori būti įtartas kokiu nusikaltimu ir sučiuptas apsaugos darbuotojų.
	Pasilepink. Spa centrai ir masažo salonai vis labiau populiarėja tarptautiniuose oro uostuose. Bijai skristi? Šios vietos padės puikiai atsipalaiduoti ir nebegalvoti apie jokias baimes. Visgi, stenkis išlikti budrus, kad netyčia nepražiopsotum savo skrydžio.
	Pailsėk. Poilsio ložės paprastai prieinamos pirmos klasės keliautojams. Tačiau į liukso ložes galima patekti už papildomą mokestį. Ten galima bent jau patogiai įsitaisyti, paskaityti laikraščius ar žurnalus, nueiti į kavinukę ar naudotis bevieliu ryšiu. Kai kuriuose aukšto lygio oro uostuose, pavyzdžiui, Kvala Lumpūro tarptautiniame oro uoste, yra įrengti ir dušai, siūlomas nemokamas alus ar filmai.
	Stebėk žmones. Stebėk savo pakeleivį ar bet kurį kitą žmogų netoliese – lyg detektyvas pabandyk kuo daugiau apie jį sužinoti, vien pagal jo elgesį, išvaizdą. Jei patiko filmas „Tegyvuoja meilė“ („Love, Actually“), atsimink sceną apie žmonių emocijas atvykimo salėje. Tik turėk savo nosinaičių!
	Apsipirkinėk neleisdamas pinigų. Kai kurie oro uostai tapo panašūs į ištaigingus prekybos centrus, kuriuose tiesiog dar ir leidžiasi lėktuvai. Tačiau kainos parduotuvėse tikrai didelės, kadangi keliautojams vis tiek nėra pasirinkimo, kur daugiau eiti. Visgi, galima iki valios linksmintis neišleidžiant nė cento – padrybsok reklaminėje masažo kėdėje, išbandyk keletą kosmetikos naujienų ir kvapų, pasklaidyk dominančias knygas ar tiesiog pasivaikščiok po Prada parduotuvę. O jei kišenėje yra dar keletas monetų, kurių su mielu noru atsikratytum, užsuk į suvenyrų krautuvėlę ir parvežk lauktuvių namiškiams.
	Atgal į gamtą. Jei skrendi per Pietryčių Aziją, greičiausiai turėsi progą pasigrožėti žaluma vietoj įprasto oro uosto iš betono ir stiklo. Pavyzdžiui, Kvala Lumpūro tarptautiniame oro uoste galima rasti Malaizijos atogrąžų miškų dalelę, kuri specialiai buvo įkurdinta keliaujantiems pasigrožėti. Kitas, Singapūro, tarptautinis oro uostas turi ne vieną sodą, kuriuose auginamos orchidėjos, čiurlena prižiūrėti tvenkinukai, auga tropinė augmenija ir gyvūnija – drugeliai, mėsėdžiai augalai.
	Leiskis į trumpą kelionę. Jei iki skrydžio turi itin daug laiko, pusdienį gali praleisti mieste. Dauguma oro uostų turi tiesioginį susisiekimą su miesto centru ar senamiesčiu, todėl tai neužims daug laiko. Singapūro Changi oro uoste nemokamai siūloma leistis į dviejų valandų pažintinį turą po miestą tiems, kurių skrydžiai numatyti daugiau nei už 5 valandų.
	Skaniai pavalgyk. Jei negali pakęsti valgymo lėktuve skrydžio metu, nes nepatinka maistas ar nuolat alkūne baksnojantis kaimynas, nueik ir skaniai pavalgyk dar prieš skrydį. Pamiršk plastikinius indus – neretai oro uostuose įrengti restoranai yra iš tiesų aukšto lygio. Be to, tai gera proga išbandyti vietinės virtuvės delikatesų; jei mėgsti mėsą ir keliauji pro Memfio oro uostą, būtinai užsuk į vieną iš daugybės barbekiu restoranų.
	Pasimėgauk ramybe. Dauguma didžiųjų oro uostų turi koplyčias ir „ramybės kambarius“, kur galima niekieno netrukdomam pasimelsti, pamedituoti ar tiesiog pasėdėti. Norintiems pasimelsti, Londono Heathrow oro uoste galima apsilankyti pas anglikonų ar katalikų kapelioną, susitikti su budistų, žydų, musulmonų, hindi ar sikų išpažinėjais.
	Pažaisk. Šiuo atžvilgiu geriausia vieta yra Singapūro Changi oro uostas. Be visų vaikų žaidimų aikštelių, dailės ir amatų dirbtuvių, kino salių, kuriose nemokamai rodomi filmai, pramogų zonos su nemokamais video žaidimų automatais, muzikos klausymo aparatais, galima pramogauti naujai įrengtoje gigantiškoje čiuožykloje. Tačiau jei tik nebijai aukščio.

Ir, žinoma, visada lieka naujausi žmonių žaisliukai – iPad, kurie leis skaityti knygą, klausytis muzikos, naršyti internete ar žaisti žaidimus nė nepastebint, kaip pralekia laikas.



Jei manai, kad reikia įtraukti dar kokių nors užsiėmimų belaukiant skrydžio, parašyk daiva@zigzag.lt.

Vasarą neaplenkite Vokietijos parkų

Aplankykite 6 sodus, esančius triukšminguose Vokietijos miestuose. Be visų kitų traukos centrų Vokietijoje, čia yra ir gražių bei įspūdingų sodų, kuriuos aplankyti puikiai tinka įsibėgėjusi vasara. Jie įsikūrę populiariausiuose Vokietijos miestuose, pradedant Miunchenu, Hamburgu, Hanoveriu, Štutgartu, Frankfurtu ir baigiant Berlynu.

	Tiergarten, Berlynas Tiergarten yra didžiausias ir populiariausias Berlyno parkas, kuriame įrengta didelė žaidimų aikštelė, todėl jis puikiai tinka poilsiui su vaikais. Dėl gražių gamtos vaizdų, atsiveriančių peizažų, ramių suoliukų, takelių ir tvenkinių šį parką mėgsta ir įsimylėjėliai. Neprašausite, jei čia apsilankysite rododendrų žydėjimo metu.
	Stadpark, Hamburgas Tai viešas parkas Hamburge, kuriame yra daugiau nei 20 skulptūrų ir daug veiklos mėgstantiems aktyvų poilsį. Lengvosios atletikos stadionas, aštuoni aikštynai, penkios žaidimų aikštelės, dvi paplūdimio tinklinio aikštelės, baseinas vaikams ir tvenkinys leis kiekvienam užsiimti mėgstama veikla.
	Herrenhaeuser sodai, Hanoveris Žymieji barokiniai sodai Hanoveryje yra sudaryti iš trijų atskirų sodų; Didysis barokinis sodas, angliško stiliaus George sodas ir Hill sodas, kuriame auga nuo 500 iki 800 orchidėjų. Didysis sodas vasaros vakarais apšviečiamas ir čia dažnai rengiami koncertai ar festivaliai.
	Wilhelma parkas, Štutgartas Wilhelma yra didžiausias Europoje botanikos ir zoologijos sodas, kuriame gyvena apie 1000 gyvūnų rūšių ir auga apie 6000 skirtingų augalų. Aplankykite gyvūnus iš skirtingų klimato zonų ar kitas parko įžymybes, tokius kaip orchidėjų, kamelijų, azalijų, fuksijų, kaktusų ir magnolijų sodelius.
	Palmengarten, Frankfurtas Šis ištisus metus veikiantis sodas gali didžiuotis nuostabiais tropiniais medžiais ir gėlėmis. Priklausomai nuo sezono, čia pamatysite tulpes, narcizus, hiacintus, azalijas, rododendrus, rožes, lelijas, irisus ir bijūnus.
	Angliški sodai, Miunchenas Didžiausios šio parko įžymybės yra keturi alaus sodai. Šis milžiniškas parkas driekiasi nuo miesto centro į Šiaurę; turistai ir lankytojai gali mėgautis pasivaikščiojimais, atokvėpiu prie upelio ar tvenkinio su gulbėmis ar tiesiog saulės voniomis ant pievelės.
	Planten un Blomen, Hamburgas Miesto centre yra senamiesčio gynybinės sienos ir populiarus "Planten un Blomen" parkas. Kur Danijos patrankų sviediniai švilpė prieš šimtmečius, šiandien įsikūręs puikus parkas - žalia vieša erdvė. Parke yra botanikos sodai, atogrąžų namas ir didžiausias Europoje japoniškas sodas, rami ir įspūdinga oazė. Nusileidus saulei turistus vilioja nemokamas „Planten un Blumen“ fontanų ir muzikos šou.

Jei manai, kad reikia dar įtraukti dėmesio vertų Vokietijos parkų į šį sąrašą, parašyk daiva@zigzag.lt.