Brighton – homoseksualų sostinė mažojoje Indijoje

Gavom išeiginę su reikalu - pasivažinėti link Brightono į pokalbį. Kadangi atlaisvino visą dieną, butų kvaila nuvažiuoti su reikalais ir iškart grįžti į mažąjį kambarėlį. Vakare bandėm pasiplanuoti, kur norėtume nueiti ir ką būtų smagu pamatyti. Internete už akių užkliuvo faktas, kad šis miestas laikomas Anglijos gėjų ir lesbiečių sostine. Du kart per metus vyksta teminiai paradai (vadinasi Gay Pride). Kosmopolitiškas, gyvybingas, turintis istoriją, laisva valia paremtas miestas. Plius aptikau vieno statinio nuotrauką, kurį žūt būt norėjau pamatyti. Ką gi, autobusas iki Brightono veža palei jūra - pagunda, bet atsispiriame jai, nes važiuoti traukiniais pigiau. Iš pat ryto nužygiavom iki Worthingo traukinių stoties ir dar prieš pirkdami bilietus, paaukojom po 26 svarus jaunimo kortelei įsigyti, kuri mūsų traukinių bilietus lygiai metams po didžiąją Anglijos dalį atpigina maždaug trečdaliu. Turėdami omenyje, kad būdami čia dar ne kartą važiuosime traukiniais, išleistų svarų beveik negailim. Traukinys rieda maždaug pusvalandį. Pro langus matosi gyvenamųjų namų vidiniai kiemai, dirbamos žemės, didelės katedros arba pilys tolumoje, stadionai, kapinaitės ir t.t. Kaskart važiuojant vaizdai daugmaž tie patys, bet vis tiek neatsibosta. Išlipus Brightone, geležinkelio stotis šiek tiek priminė matytą Londone. Su aukštais skliautais, senoviniais šviestuvais ir spurgų kioskeliais. Vos atsidūrę gatvėje susipratom, kad miestas kažkuo ypatingas - šimtai dviračių, tiek pat pravažiuojančių dviaukščių raudonų arba geltonų autobusų ir beprotiškai daug žmonių. Pasijutom kaip kaimiečiai atvažiavę į Akropolį :] Ilga gatve nusileidom tiesiai prie jūros. Abu negalėjom patikėt, kad čia tiek daug žmonių. Kitavertus spalio pabaigoje čia oras tobulas. Pas mus Palangoj prie jūros turbūt vienas kitas žmogelis vaikšto ant tilto apsimuturiavęs šaliku. Čia matėm dar besimaudančių ir besideginančių. Brightono tiltas yra ištisas pramogų kompleksas su užkandinėmis ir atrakcionų parku. Gal reikia rašyti verslo planą Palangos tilto plėtrai? Čia žmonės iš tikrųjų žino kaip daryti pinigus. Negana to, kad čia pūpso ištisas atrakcionų parkas, jis dar ir įperkamas. Kiek pamenu, Palangoje už vaikišką velnio ratą reikia pakloti apie 20Lt, nekalbant apie rimtesnius atrakcionus. Pasiskolinau vaizdelį iš interneto platybių. Taip „tiltukas” atrodo iš paukščio skrydžio. Tiltas (Brighton Pier) atidarytas 1899 m., valdant karalienei Viktorijai. Jos karaliavimo laikotarpis vadinamas Viktorijos epocha ir mūsų apylinkėse labai daug statinių išlikę būtent iš šių laikų. Toje pačioje pakrantėje, vos už keliasdešimties metrų, ir šiandien stovi West Pier griuvėsiai. Šis už maždaug 27 000 svarų buvo pastatytas 30 metų anksčiau, kol 1975 metais buvo uždarytas renovacijos darbams. Tačiau pro jį prasisuko keletas gaisrų ir jis iki šiol stovi kaip vaiduoklis. Pasitrynę krantinėj, pasukom atgal link miesto ieškoti nuostabaus statinio, matyto internete ir atvirukuose. Kalbu apie Royal Pavilion, kuris įsikūręs pačiame centre. Maždaug 18 amžiaus viduryje iki tol mažai žinomas miestelis tapo madingu kurortu. 1783 metais jame apsilankė karalius Georgas IV (Džordžas arba Jurgis). Jis sirgo podagra ir jo asmeninis gydytojas pašnabždėjo, kad gyvenimas pajūryje būtų labai naudingas karaliaus sveikatai. Po 3 metų Georgas IV grįžo atgal į Brightoną ir nusprendė pasistatyti sau rezidenciją. Jis nusipirko seną pastatą, kuriame anksčiau gyveno stambus ūkininkas ir pasisamdė įžymų to meto architektą, kad jis šiek tiek praplėstų įsigyto pastato ribas. Iš pradžių statinys atrodė ganėtinai kuklus. Tačiau bėgant metams karalius darėsi įnoringas ir pasisamdė ekstravagantišką architektą, kuris sugalvojo pastato išorei suteikti šiek tiek rytietiškos dvasios. 19 amžiaus pradžioje pastatas pasikeitė iš esmės. Rezidencijos teritorijoje atsirado sodai ir tvenkiniai. Po Georgo IV mirties šiame pastate lankydavosi karalienė Viktorija, tačiau ji nemėgo šios rezidencijos, todėl 1850 metais už 53 000 svarų pardavė jį miesto reikmėms. Vėliau, pirmo pasaulinio karo metu, šią nuostabią rezidenciją naudojo kaip ligoninės patalpas sužeistiems kariams gydyti. Šiuo metu viduje įkurtas muziejus, kuriame eksponuojami karališkieji miegamieji, puotų salės ir panašiai. Mes viduj deja nebuvom. Užteko aikčiojimų ir lauke. Per metus Brightoną aplanko 8 milijonai turistų. Priskaičiuojam save į šį skaičių. Priešingai, nei anksčiau rašiau apie Littlehamptoną, į šį miestą tikrai norisi grįžti vėl ir vėl. Važiuojant namo vis galvojau, kad šis Royal Pavilion tikriausiai panašus į indiškąjį Tadž Mahalį, kurį kada nors taip pat privalau pamatyti :) Ugnė

Keisčiausi pasaulio muziejai

	Paryžiaus nutekamųjų vamzdžių muziejus, Prancūzija Tam reikia pasiruošti: Musée des Egouts de Paris “galerijos” iš tiesų yra nebenaudojamos Paryžiaus kanalizacijos sistemos dalys (Hugo “Les Miserables” fanai žino, ko tikėtis). Smarvė neįtikėtina ir priimkite tai kaip įspėjimą – net ir 100 metų negali panaikinti nutekamųjų vamzdžių turinio kvapo. Eksponuojamos fotografijos, žemėlapiai ir kanalizacijos žiurkių iškamšos. Norintiems siūloma ypatinga pramoga – pasivaikščiojimas virš plaukiančio atliekų srauto, ištekančio iš paryžiečių, gyvenančių viršuje, namų. Muziejuje yra ir suvenyrų parduotuvėlė, kurioje galima įsigyti…fui… Muziejus veikia nuo šeštadienio iki trečiadienio, įėjimas nemokamas.
	Meguro parazitologijos muziejus, Japonija Muziejaus sienos išklotos įvairaus dydžio ir spalvų indais ir mėgintuvėliais, kuriuose eksponuojami įvairiausi gyvūnų ir žmonių parazitai. Tikrai tikrai: kaspinuočiai, nematodai, lervos… Taip pat pateikiami detalūs anatomijos žemėlapiai, vaizduojantys parazitų gyvenimo ciklą pilvo bei kitose kūno ertmėse, ir siaubingos nuotraukos su realiomis infekcijų pasekmėmis. Jei to nepakanka, suvenyrų krautuvėlėje galima nusipirkti marškinėlius ar raktų pakabuką su parazitų atvaizdais. Įėjimas į muziejų nemokamas, bet labai laukiamos aukos. Artimiausia traukinių stotis yra Meguro, išėję pro vakarinį išėjimą eikite apie 15 min.
	Islandijos falologijos muziejus, Islandija Po apsilankymo šiame muziejuje liksite apstulbę nuo tokios gyvūnų ir žmonių falų gausos. Muziejus tikina, jog falologija yra senovės mokslas. Iš išorės šis muziejus Husavike yra elegantiškas ir senoviškas, tačiau viduje galima apžiūrėti apie 150 penių ar jų dalių, pritaisytų ar priklijuotų prie sienų arba lubų ir apšviestų ryškia šviesa. Perspėjame, kad kai kurie eksponatai išties gali sukrėsti. Ir tikriausia nė nereikia sakyti, kad liesti eksponatus draudžiama. Muziejus veikia tik antradieniais ir šeštadieniais, įėjimas kainuoja 400 ISK.
	Grūto parkas Druskininkuose, Lietuva Į keisčiausiųjų sąrašą patenka ir muziejus Lietuvoje. Dar žinomas kaip „Stalino pasaulis“, Grūto parkas Druskininkuose yra juodojo humoro, ironiškas muziejus po atviru dangumi, skirtas atminti sovietų okupaciją Lietuvoje. Čia vaizduojamos sovietų veikėjų skulptūros ir GULAG‘o palikimas (pvz., elektrinės tvoros ar mediniai apžvalgos bokšteliai). Anksčiau buvo planuota lankytojus iki parko atgabenti galvijų vagonais, tačiau po aršaus piliečių pasipriešinimo to buvo atsisakyta. Kartais čia vyksta istoriniai renginiai, kuriuose dainas traukia pionieriai, Stalinas mojuoja pypke, o Leninas žvejoja. Įėjimas kainuoja 20 Lt, su audio gidu – 46 Lt.
	Blogo meno muziejus, JAV Šiame Masačusetso muziejuje galima apžiūrėti virš 250 įvairių paveikslų ir skulptūrų su visiškai nesuderintomis perspektyvomis, kūnų su rankomis, panašesnėmis į šlaunis ar akis rėžiančiomis spalvomis. Pasak muziejaus įkūrėjų, čia vaizduojamas „menas, kurį sukūrė žmonės, nenutuokiantys, ką jie daro“. Kai kurie objektai padovanoti, kai kurie rasti šiukšlynuose, tačiau visi vienodai bjaurūs. Muziejus veikia iki 9 ar 10 valandos.
	Plaukų muziejus, Turkija Galip Körükç yra turkų puodžius, nusprendęs surinkti kuo daugiau plaukų iš kuo daugiau moterų visame pasaulyje ir įkurti plaukų muziejų. Šios idėjos pagalba menininkas tikėjosi nelikti nepastebėtas ir įsiamžinti meno istorijoje. Muziejus įkurtas urve Avanos, jame eksponuojami daugiau nei 16 000 moterų plaukų pavyzdžių, pakabintų ant sienų ir stogo. Apsistoti galite Calipo svečių namuose (kaina už kambarį nakčiai 12-20 EUR). Galima užsiregistruoti į keramikos, audimo, šokio ar muzikos pamokas.
	Sulabh tarptautinis tualetų muziejus, Indija Naktipuodžiai, lauko išvietės, sostai, porcelianiniai klozetai... tiek ir dar daug daugiau galima pamatyti šiame muziejuje. „Prisijunkite prie sanitarinio žygio“ - kviečia Naujojo Delio muziejus. Pasižiūrėkite, ar sugebėsite įveikti visus žingsnelius, aprašytus „kode: sudėtinga ir įmantri mankšta prieš tuštinimąsi“. Tik nepamirškite po to nusiplauti rankų. Muziejus įsikūręs Naujajame Delyje, Dabri Marg. Veikia nuo pirmadienio iki šeštadienio.

Jei žinai daugiau keistų muziejų, parašyk daiva@zigzag.lt.

Įspūdžiai iš Palangos Anglijoje

Skrydis buvo sėkmingas, lagaminus gavom iš karto (slapta gabentų dešrų neatėmė). Kadangi traukinių ir metro stotys čia šimtametės, tai važiuojančių laiptelių lagaminams buvo neverta tikėtis. Gerokai pasportavom su savo 20kg sveriančiais lagaminais laipiodami aukštyn žemyn ir vos spėdami įšokti ten, kur mums reikia. Bet šiaip manau, kad atvykimas šįsyk praėjo sklandžiai.



Taigi, susiradom traukinių stotį ir kiekvienas susimokėjęs po beveik 24 svarus (šiek tiek daugiau nei 90Lt) iš Londono pajudėjom link minėtojo Worthing. Kelionė nebuvo labai ilga, ne daugiau poros valandų. Pro langus liejosi nuostabūs gamtovaizdžiai, kol galų gale pasirodė ir jūra.



Pasirodo miestelis yra pačiuose Anglijos pietuose, įsikūręs pakrantėje. Tikriausiai galėčiau palyginti su Palanga, nes čia yra ilgas medinis tiltas su teatro sale ir restoranu pakrantėje, lošimo automatais vaikams tilto viduryje ir dar vienu restoranu tilto gale. Grynai kurortinis miestelis, kuris turėtų atgyti vasarą. Tik paplūdimys užverstas akmenimis ir nėra smėlio. Užtat čia šilta. Pirmomis dienomis vaikščiojom trumpom rankovėm ir su siaubu skaitėm žinutes iš Lietuvos apie šlapdribą. Dabar vakarais užtenka užsimesti striukytę, nes nuo jūros pučia šaltokas vėjas. Bet šiaip žmonės sako, kad be reikalo atsivežėm žiemines striukes ir daug megztinių, nes jie čia nebus reikalingi. Kažkaip nepataikėm į sezoną. Norėčiau šiek tiek pakeisti lagamino turinį, na bet nieko tokio. Vakarais kambaryje būna vėsoka, tai užsidedu močiutės dovanotas vilnones kojines su širdutėm :) Ačiū.



Negaliu nepaminėti, kad Anglija mum sukėlė žymiai didesnį kultūrinį šoką nei JAV.



Visų pirma žmonių kiekiu visur, pradedant oro uostu Londone ir baigiant Worthing miesto centru. Visur reikia skintis kelią alkūnėmis. Vilniuj Gedimino prospekte niekada nebūna tiek žmonių, kiek šitame užkampyje savaitgalį. Trečiadieniais pagrindinėje gatvėje vyksta mugė, analogiška Gariūnų asortimentui (kojinės, triusikai, lemputės, dirbtinės gėles, puodai, šakutės, pica, kiniškas maistas, karštas vynas, batai, drabužiai ir t.t.). Prekeiviai įvairių rasių, kaip ir dauguma žmonių mieste - akivaizdu, kad visas pasaulis bėga į Angliją :)



Taip pat siaubingai nervuoja, kad Anglai viską daro atvirkščiai negu mes įpratę. Kad mašinos važiuoja priešingomis eismo juostomis ir rozetės kitokios, tai čia seniai buvo aišku, bet iki šiol turiu sunkumų su spynomis, nes čia durų užraktai veikia priešingai. Nori atrakinti - suk raktą į dešinę, nori užrakinti - suk raktą kairėn. Ir žinoma didžiulis skirtumas tarp American ir British english. Pirmom dienom daug šypsojausi ir klapsėjau akim, nes galima sakyt supratau NIEKO arba labai minimaliai. Paskui kai išsiaiškinau, kas yra kas, staiga atsivėrė akys. Vėliau pateiksiu pavyzdžių. Nors žmonės čia šneka tarsi pilna burna vandens ir labai greitai, tai vis tiek daug ko perklausiu šimtą kartų.



Ugnė