Vyno keliais Moravijoje (Čekija)

Ko gero kiekvienas iš mūsų yra girdėjęs apie tai, kad skaniausias ir pigiausias alus yra Čekijoje. Kita vertus, nedaugelis žino, kad Čekijoje gaminamas kokybiškas vynas. Jaučiame pareigą Jus supažindinti su vietovėmis, kuriose labiausiai atsiskleidžia Čekijos vynininkystės tradicijos, kur galima degustuoti ar įsigyti vietinės gamybos vynų bei susipažinti su senovės vynininkystės tradicijomis. Svarbu žinoti tai, kad Moravija yra Čekijos regionas, kuris turi savas vyno gaminimo tradicijas. Moravijoje yra apie 96% visų registruotų Čekijos vynuogynų ir bendras jų plotas apima 18 000 ha plotą.



Moravijos vyno regionai suskirstyti į 4 vyno subregionus



Znojmo sub-region

Grüner Veltliner (Veltlínské zelené) vynuogių įvairovė labiausiai atspindi Znojmo tradicijas. Čia auga daug aromatinių vynuogių (Müller Thurgau, Sauvignon, Riesling ir Pálava). Labai garsus Šobes vynuogynas upės Dyje vingyje. Vienas iš aukščiausios kokybės vynuogynų Europoje driekiasi per Podyjí nacionalinį parką. Vaikštant po Znojmo savarankiškai būtinai aplankykite 30 km ilgio požeminius vyno rūsius. Tai leis pajusti Viduramžių dvasią. Vertėtų apžvelgti didelius vyno rūsius, įrengtus buvusiame vienuolyne Loucký klášteř bei romantiškus likučius gotiško vienuolyno Rosa Coeli Dolní Kounice.



Velké Pavlovice

Velké Pavlovice vyno subregionas yra centrinėje Moravijos regiono dalyje. Šiame subregione vynas sodrios raudonos spalvos. Nepraleiskite kelionės į požeminius rūsius po Čejkovice tvirtovę, kuri buvo pastatyta XIII a. Aplankykite vyndarystės parodą Renesanso stiliaus rūsiuose U Synků in Hustopeče arba vaizdingą pasagos formos koloniją Pod Strážním kopcem in Vrbice. Norėdami smagiai praleisti laiką galite aplankyti laisvą federalinę respubliką Kraví hora Bořetice.



Slovácko sub-region

Slovácku vyno subregionas yra rytinėje Moravijos dalyje. Vietinės gamybos vyno pasirinkimas didžiulis. Įspūdingas Slovácku folkloras, liaudies dainos, liaudies kostiumai, šokiai bei rankų darbo gaminiai. Lauko muziejuje Strážnice jūs atrasite unikalią su vynu susijusių pastatų kolekciją. Mutěnice yra didžiulė vyno rūsio kolonija, kurių fasadai išpuošti liaudies tapyba su Slovácku ornamentika. Kita nepamirštama kelionė – pasivaikščiojimas po istorinius vyno rūsius Petrovas-Plže arba Blatnice pod svatým Antonínkem.



Mikulov sub-region

Mikulov (apie 55 km nuo Brno) įsikūręs Čekijos ir Austrijos pasienyje. Mikulov žavi turistus savo pasakiško miestelio atmosfera ir Pietų Moravijos senomis vyndarystės tradicijomis, su kuriomis galima susipažinti daugelyje vyno rūsių. Čia kiekvieną rudenį vyksta vyno festivaliai. Mikulove turistų laukia barokinė pilis su vyndarystės ekspozicija. Pilies rūsyje yra milžiniška 101 081 litrų (135 000 vyno butelių) vyno statinė. Tai viena didžiausių vyno statinių Europoje, padaryta 1643 m. Bet kada galite sustoti ir paragauti vyno Novosedly netoli Mikulov. Jūsų laukia visa eilė kokybiškų, autentiškų vynų. Patogu tai, kad Mikulov regione yra specialūs ilgos distancijos dviračių maršrutai ir trumpesni vyno takai. Trys svarbiausios trasos: Greenways Praha - Viena, Gintaro ir Moravijos vynų takai. Trumpesni vynuogininkystės maršrutai: Moravian Wine Trail, Mikulov Wine Trail, Valtice Wine Trail.



Plačiau apie žymesnius vynininkystės miestus ir vyno rūsius



Palava. Nuo Svaty Kopeček kalno (363 m) atsiveria įspūdinga Mikulovo ir Palavos rezervato panorama. Ant šio kalno įsikūrusi Šv. Sebastiano bažnyčia tapo piligrimystės vieta. Palava – tai saugoma gamtos teritorija ir biosferos rezervatas, kuris 1986 m. įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Šis regionas itin patrauklus tiems, kurie mėgsta aktyviai leisti laiką. Specialiai paruoštais ir pažymėtais „vyno takais“ galima keliauti dviračiais, aplankant nuostabaus grožio vynininkystės vietoves bei įspūdingus Palavos gamtos kampelius. Ant Děvín šlaitų - aukščiausio Palavos kalno yra didelis vynuogynas.



Velehrad. Velehrad (apie 30 km nuo Zlino) žinomas kaip populiariausia piligrimų vietovė. Manoma, kad būtent čia buvo pirmojo Didžiosios Moravijos arkivyskupo Šv. Metodijaus rezidencija. Teigiama, kad Velehrade mirė Šv. Metodijus, tačiau iki šiol niekas nežino tikslios jo kapo vietos. Galima aplankyti garsią baziliką – nacionalinį kultūros paveldo objektą. Yra galimybė degustuoti vyną Velehrad rūsiuose. Svarbus faktas, kad 1990 m. popiežius Jonas Paulius II padovanojo bazilikai „Aukso rožę“ (tik kelios bazilikos yra gavusios šią garbę).



Petrov – Plže seniausių vyno rūšių kompleksas. Tie, kurie norėtų labiau susipažinti su tradicine vyno rūsių architektūra, gali aplankyti vieną seniausių vyno rūsių kompleksų Čekijoje - Petrov-Plže. Baltos ir mėlynos spalvos maži pastatai, papuošti ornamentais, yra puikus Slovacko regiono liaudies architekūros pavyzdys. Petrov – Plže yra 14 km nuo Hodonin, netoli Slovakijos sienos.



Čejkovice – Templar vyno rūsys. Istorinis XIII a. Templar riterių vyno rūsys Čejkovice miestelyje (apie 32 km nuo Mikulovo) siūlo lankytojams vyno degustacijas ir apsilankymą istoriniuose vyno rūsiuose. Ekskursijų laikas – tik pagal išankstinį susitarimą. Svečių laukia jauki vyninė, kur galima pasėdėti prie vyno taurės, pavakarienauti, paklausyti cimbolų muzikos.



Valtice – Čekijos vyno sostinė. Mažas Valtice miestelis dažnai vadinamas Čekijos vyno sostine. Lednice - Valtice arealas – UNESCO paveldo šedevras. Valtice rūmuose įsteigtas Čekijos Respublikos vyno salonas, kur galima daugiau sužinoti apie Moravijos vynų rūsius ir vyndarystę Čekijoje.

Be Valtice rūmų verta nusileisti į unikalius XIII a. Valtice miesto požemius. Lankytojai turi galimybę aplankyti 6–12 m. gylyje 760 m. ilgio požemių vyno rūsius, požemių koridorių bei tunelių labirintus, kur dažnai organizuojamos vyno degustacijos, kuriose gali dalyvauti netgi 300 asmenų. Valtice požemiai atidaryti lankytojams visus metus. Patogu tai, kad pilies teritorija yra netoli Austrijos sienos ir lengvai pasiekiama traukiniu.



Vyno daryklų muziejai



Město Bzenec. Muziejus įsikūręs bibliotekos pastato pirmąjame aukšte. Originalios kolekcijos muziejuje pateikiami eksponatai apie visuomenės gyvenimą ir vyną.

Adresas: Město Bzenec, Nám. Svobody 73, 696 81 Bzenec



Strážnice muziejus atidarytas nuo 1981 m. Išskiriamos šios sritys: Moravijos Kopanice, Luhačovice Zálesí, Horňácka. Be to, yra vandens, vynuogininkystės pastatai ir pievų ūkis. Muziejus labai unikalus. Čia galima susipažinti su liaudies architektūra, žmonių gyvenimo atskiruose regionuose istorija, vynininkystės tradicijomis. Tai vienintelė tokio pobūdžio ekspozicija Čekijos Respublikoje. Sezono metu vyksta teminiai renginiai, susipažindinimas su liaudies amatais, tradicijomis ir papročiais.

Adresas: Národní ústav lidové kultury, Zámek č. 672 696 62 Strážnice



Muzeum zahradnictví, vinařství a životního prostředí. Sodininkystės, vynuogininkystės ir žemės ūkio muziejus Prahoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas augalų auginimui ir aplinkosaugos problemų klausimams.



Stálá vinařská expozice. Viename rūsyje eksponuojami įrašai apie vyndarius ir jų darbą. Likusiose saugyklose įrengtos kabinos, kuriose eksponuojami vyno pavyzdžiai visų registruotų vynuogių augintojų Velkopavlovicka vyno regione. Galima degustuoti vyną ir gauti išsamią informaciją apie kiekvieną vynuogių veislę, auginamą šalyje.

Adresas: Dukelské aikštė, Hustopeče miestas, Velkopavlovická



Muzeum obce Kobylí. Muziejus atidarytas 1997 m. Šiuo metu galite peržiūrėti eksponatus senovės kaimo tematika, susipažinti su įdomiais istoriniais įvykiais. Kitoje parodos dalyje pamatysite šventinius ir kasdieninius kostiumus. Matysite, kaip atrodė valstiečių kambariai, virtuvė su originaliais baldais, kaip spindi lubos. Parodoje rasite pirminius žemės ūkio, staliaus bei kalvio įrankius. Pirmame aukšte yra parodų salė, kur vyksta įvairios kasmetinės parodos. Kieme eksponuojami originalūs vagonai, žemės ūkio mašinos ir įranga, naudojama žemės ūkyje ir vynuogynuose. 2004 m. muziejaus rūsys buvo renovuotas. Čia vyksta vyno paroda, atskleidžiama vyno istorija ir įrengtas vyno baras.

Adresas: Kobylí na Moravě, Kobylí miestas, Velkopavlovická.



Muzeum vinařství a bednářství - Loucký klášter. Vienuolynas įkurtas 1190 m. Šimtmečiais vienuolynas buvo dvasinio, meno ir ekonominio gyvenimo centras. Šiandien tai vyno gamykla ir muziejus. Lankytojai galės sužinoti daugiau apie vyno turizmą. Yra vyno parduotuvė ir galerija.

Adresas: Loucký vienuolynas, Znojmo

Iki lapkričio vykdomi teminiai turai per Znojmo regiono vynuogynus. Turų tikslas, supažindinti turistus su vynuogių auginimo ir brandinimo subtilybėmis, pasivaikščiojimas po vyno rūsius, maisto degustavimas, vietinės istorijos pažinimas, mėgavimasis kraštovaizdžiu.

Adresas: Znovín Znojmo, a. s. Šatov 404



Regionální muzeum Mělník. 1999 m. miesto centre, šalia Rotušės, buvusio vienuolyno pastate įsikūręs regioninis muziejus Mělník. Po pastatu yra gotikiniai rūsiai – muziejus, kuriame vyksta vyno degustacijos. Turistai gali ragauti kokybišką šių rūšių čekišką vyną: Mělníka, Roudnice nad Labem, Litoměřic, Velkých Žernosek a Chrámců. Muziejuje veikia jauki autentiška kavinė. Pagrindiniame muziejaus pastate veikia paroda. Viduramžio rūsiuose galima išvysti vyno ekspozicijas, susipažinti, kaip atrodė viduramžių miestas, pamatyti priešistorės, viduramžių ir modernių laikų keramikos dirbinių, pasigrožėti senovišku XIX ir XX a. Meštiansky namų interjeru, architektūra ir kita.

Adresas: Míru, Mělník



Salon vín České republiky. Didžiausias ir pestižiškiausias vyno salonas Čekijos Respublikoje. Degustatorių komisija išrinko 100 geriausių vynų, kuriuos galima paragauti tik Valtice pilies rūsiuose. Nuo kovo iki kitų metų sausio lankytojai turi išskirtinę galimybę paragauti geriausių vynų ir sužinoti informaciją apie degustuojamus vynus bei kitus vyninius produktus. Yra galimybė rengti konferencijas ar verslo mokymus.

Adresas: Zámek, Valtice



Vinný sklep U Petra. 1873 m. pastatytame vyno rūsyje vyksta nuolatinė vyno paroda, kurioje galima išvysti senųjų vynų ekspoziciją ir sužinoti vynuogininkystės istoriją Kyjov ir jo apylinkėse. Galima vyno iš Moravijos vynuogynų degustacija bei vyno gaminių įsigijimas. Teikiama apgyvendinimo paslauga.

Adresas: U sklepů (Šištót), Kyjov, Slovácká



Susigundėte paragauti čekiško vyno? Tikrai verta. Pateikta informacija Jums padės nepasiklysti tarp čekiško vyno degustavimo vietų, o kelionės bilietus į Čekiją greitai ir patogiai galite įsigyti http://www.zigzag.lt/ arba pasiteiravę „Zigzag Travel“ konsultantų. Skanaus Jums vyno degustavimo ;)

Nuotykiai Šiaurės Venecijoje arba tiesiog Stokholmas

Noras pasidžiaugti faktu, kad tavo ketverių metų triūsas universiteto suole pagaliau baigtas, pagimdė norą pasidovanoti sau kelionę. Nors ir trumpą, bet kur nors ten, kur visuomet svajojau nuvykti. Sprendimas keliauti tikrai buvo labai spontaniškas, tačiau labiausiai nustebino tai, kaip viskas puikiai pavyko ir kiek daug parsivežiau iš tokios trumputės 4 dienų išvykos. Tiesa, daugiausiai tikriausiai prie to prisidėjo kelionės tikslas – nuostabusis Stokholmo miestas ir jame sutikti žmonės.



Apie kelionę

Buvau girdėjusi, kad aviakompanijos Ryanair bilietų pirkimas yra žaibiškas reikaliukas, kur neverta delsti nė minutės, bet gavau tuo įsitikinti ir pati. Sprendimas, kurį keliauti priėmiau vos per 1 dieną, o dėl kelionės laiko apsisprendžiau tikriausiai per pusvalandį. Kai tau siūlomas bilietas kainuoja kelis litus, tai taip paprasta ir sutaupoma tikrai daug galvos laužymo ir rūpesčio minučių. Taigi, žaibiškas Ryanair sprendimas skambėjo taip – Šiaurės Venecija tituluojama Švedijos sostinė manęs laukė birželio 18-21 dienomis. Ir lėktuvo bilietas pirmyn ir atgal, jau su oro uosto mokesčiais – vos 170 litų (tik rankinis bagažas manęs visiškai negąsdino). Bet tikriausiai apie tai daug pasakoti nereikia, visi ir taip žino, kad tai ne tik įmanoma su pigių skrydžių bendrovėmis, bet net ir rekomenduotina.



Apie nakvynę

Kiek sudėtingiau buvo su apgyvendinimu. Iš pradžių nusprendusi išbandyti laimę stebuklingoje svetainėje CouchSurfing, visgi galiausiai supratau, kad noriu šiek tiek laisvės, kuri pasireikštų galėjimu netrukdyti žmonių asmeninio gyvenimo okupuojant jų sofą bei nebūtų susijusi su raktų patikėjimo klausimais. Nors man jau beveik buvo suorganizuota sofa stebuklingos svetainės dėka, visgi pasirinkau mokamos miegamosios vietos paieškas. Šioji opcija iš pirmo žvilgsnio pasirodė labai brangi, tačiau tai tebuvo tik pirmas įspūdis. Tiesa, Stokholme vargu ar rasite mažo biudžeto keliautojų apdainuotų nakvynės namų „iki 10 eurų“, tačiau tai, ką išsirinkau aš, nebuvo taip jau ir brangu, o kad šaunu, tikiuosi paliudys mano tolimesnis pasakojimas.



Buvau nusižiūrėjusi visai kitus nakvynės namus, kurie buvo arti centro ir maldė mano slaptą baimę pasiklysti nepažįstamame mieste ieškant kelio į centrą, tačiau kol suradau atsakingą kreditinės kortelės savininką, galintį sumokėti už mano nakvynės rezervaciją, šis variantas jau buvo pilnas ir nebeprieinamas. Čia tikriausiai slepiasi vienas Švedijos, kaip šalies, minusas – yra sunku atsiskaityti ir net išsiimti pinigų užsienio kortelėmis ir visur, nors ir slapta, laukiama tik kreditinių arba švediškų kortelių. Tačiau apie tai jau buvau paskaičiusi iš anksto ir nenustebau. Šį kartą išsirinkau šiek tiek tolėliau nuo miesto centro esantį variantą – hostel Belman. Tai pasirodė beesantis labai puikus variantas, nes Stokholmo transporto sistema yra iš tiesų nuostabi (apie tai vėliau), tad nusigauti iki vietos yra paprasta ir greita, o įsikūrę šie nakvynės namai ramiame miegamajame rajone, kuris iškart šnabžda apie būsimą poilsį. Parduotuvė vos už kelių šimtų metrų ir tokia didžiulė, kad joje gali rasti visko, ko širdis geidžia, netgi per du aukštus! Tiesa, tuo metu, kai lankiausi, kelią iki parduotuvės, kaip ir beje visą miestą, buvo ištikusi remonto epidemija, todėl nebuvo taip lengva, tačiau vėliau atradau net kelis skirtingus maršrutus. Remonto epidemija tikriausiai ištinka visus didesnius Europos miestus, besidriekiančius labiau į šiaurę, nes šiltasis metų laikas, taip tinkamas statyboms ir kelių taisymams, čia gana trumpas. Tad, jei keliaujate į Stokholmą vasarą, turėsite jam atleisti už miesto panoramą stelbiančius kranus ir kartais nepraeinamas gatves. Bet sugrįžkime prie nakvynės namų. Mane pasitiko plačiai besišypsantis šeimininkas vardu Sala ir iškart apdovanojo kambario raktu. Nakvynės namų šeimininkas tikriausiai yra pats geriausias dalykas, kurį rasite pasirinkę šiuos nakvynės namus – visuomet pasiryžęs padėti, patarti, besišypsantis ir noriai gelbėjantis net sudėtingose situacijose. Paaiškinus, kad jo vardas lietuvių kalba reiškia vandens apsuptą žemės plotelį, tokį, ant kokių daugybės ir yra išsidėstęs Stokholmas, jis tiesiog nušvito ir pridūrė, kad pasak mūsų kalbos, jam tiesiog lemta gyventi šiame mieste.



Kambarys, kuriame gavau įsikurti, oficialiai turėjo talpinti 12 žmonių, bet daugiausiai ten mūsų buvo 8. Lovos buvo patogios, čiužiniai minkštutėliai, patalynė švari – viskas, ko reiktų miegui. Tiesa, šiek tiek pasigailėjau savo sprendimo užimti lovą antrame aukšte, nes laipioti buvo gana sunku. Bet tik tiek.



Kompanija nakvynės namuose buvo tokia marga, kad tai mane stebina iki šiol. Pirmiausiai susipažinau su medicinos inžinieriumi iš Irano, kiek vėliau – su studentu iš Martinikos salos (Karibai!) bei metalo apdirbėju iš Nigerijos. Dar buvo nuostabi porelė iš Argentinos, kurie vos vos kalbėjo angliškai, tačiau visi juos suprato vien iš gestų ir veido minų. Ir geraširdis serbas, visiškai nekalbantis angliškai, bet viską suprantantis ir pasiūlantis taip reikalingo pomidorų padažo ar servetėlę kaip tik tada, kai labiausiai reikia. Ir menininkė iš Meksikos, kuri pasakojo apie savo kūrinius. Ir pasaulio pilietis kompiuterinių žaidimų kūrėjas, besiplaikstantis savo dredais, siekiančiais kelius ir gyvenantis pigiuose nakvynės namuose, nors gauna įspūdingą algą. Ir kepta višta su braškėmis besimėgaujantis korėjietis. Ir Vilniaus lenkaitė, atskridusi iš Dublino, su kuria taip įsileidome į kalbas lietuviškai kambaryje, kad mus tildė net kuklus japonas, trokštantis miego. Ir, žinoma, visame pasaulyje neišvengiami anglų vienišiai, kurie sunkiai rado savo kambarius po nuotykių mieste. Tad jei dar nesupratote – keliaudami į Stokholmą būtinai pasiimkite visą savo toleranciją ir pakantumą, nes atsidursite pačiame tautų ir kultūrų mišinio centre. Arba imkite pavyzdį iš pačių švedų – tai tikriausiai tolerantiškiausia tauta pasaulyje ir Stokholmas tuo spinduliuoja. Metro vagone taip pat tikėtinai išgirsite „Laba diena“ kaip ir „Salam Aleikum“ ir niekas į tave nespoksos, jei esi apsirengęs ar atrodai šiek tiek kitaip.



Ir, priešingai, į tave tikrai spoksos ir visiškai nepritapsi, jei imsi demonstruoti savo nepakantumą bei nepasitenkinimą tuo, kad kažkas, tavo nuomone, yra „kitoks“. Na, o poilsis hostel Belman... Jei atvykote į miestą pamiegoti – rinkitės kažką kitą. Bet jei nebijote žmonių, jaučiatės natūraliai su viso pasaulio piliečiais bei trokštate naujų pažinčių – ši vieta yra tiesiog sąrašo viršuje. Iki šiol savyje nešiojuosi tą draugiškumo jausmą, kuris ten gyveno ir tą nepaprastą nustebimą, kad taip natūraliai ir lengvai galima rasti bendrą kalbą su tokiais skirtingais žmonėmis. Ai, tiesa, pusė kambarių šiuose nakvynės namuose neturi langų ir jo virtuvėje nėra viryklės, bet tai turbūt buvo vieninteliai minusai mano sąrašuose. Kaina – už tris naktis nekukliai, bet labai sėkmingai sumokėjau 504 kronas.



Apie transportą

Stokholmo viešojo transporto sistema, jei trumpai, man pasirodė tiesiog tobula. Suprasti, kaip viskas funkcionuoja po žeme (metro), prireikė gal pusvalandžio, o visam kitam perprasti užteko tiesiog mokėti skaityti. Stokholmo transportas veikia vienu labai paprastu principu – to, ko neaptarnauja metro, aptarnauja autobusai. Ko nepasiekia jie – pasiekia tramvajai. O kur nevažiuoja net tramvajai – plaukia keltai. Ir transportas veikia visą parą, jei ne viena rūšis, tai kita. Kiekviena transporto rūšis turi savo taisykles, tačiau jos nesudėtingos. Kad patektum į metro, reikia arba perbraukti elektronine kortele prie vartelių, arba pirkti bilietą prie jų. Kol esi už vartelių, gali važiuoti kiek tinkamas, jei tik nesutiksi dar vienų vartelių kelyje. Autobuse bilietą reikia rodyti įlipant per priekines duris. Vairuotojas jums nieko neparduos, bet tikrai rasite tinkamą parduotuvėlę šalia, kur galima įsigyti bilietą. Kiekvienas tramvajus turi savo kontrolierių, kuris ne tik patikrins jūsų bilietą, bet ir jį jums parduos, jei tik reikia. Ir dar net patars, kaip geriau ar pigiau nukeliauti iš taško A į tašką B. Ir primins, kad jūsų įsigytas bilietas vis tiek galioja valandą, tad naujo pirkti nereikia. Neteko naudotis tik keltais, bet po visos patirties esu tikra – tai taip pat labai lengva. Tiesa, aš turėjau kortelę, galiojančią visam transportui tris dienas, ir tai buvo tikriausiai geriausias pirkinys šioje kelionėje, garantavęs galimybę pažinti miestą be vargo. Nors šiek tiek brangoka (200 švedijos kronų + 20 kronų už pačią kortelę), bet tai geriausias pasirinkimas, norint užtikrintos galimybės visapusiškai susipažinti su miestu ir jo nuostabia transporto sistema bei norint išvengti klaidžiojimo po žemėlapį, supažindinantį su transporto zonomis (šis dalykas man taip ir liko mistika).



Apie tai, ką pamatyti

Stokholmas – muziejų miestas. Tikrai rasite bent vieną, kuris jums pasirodys įdomus, ypatingai dėl to, kad dauguma jų bent kažkiek interaktyvūs. Tai yra ten nereikia vien tik vaikštinėti ir spoksoti, būtinai rasite kažką, ką galite patys išbandyti. Dauguma muziejų yra mokami ir gana brangūs (nuo 50-80 kronų). Bet būtinai išsirinkite bent kelis muziejus ir tikrai suprasite, už ką sumokėjote savo pinigėlius. Beje, studentiškų nuolaidų nėra! Nebent jums dar nėra 20-ties – tuomet beveik visur galėsite patekti nemokamai.



Ir dar yra nemokami muziejai. Stokholmo miesto muziejus supažindins su miesto istorija ir kasdienybe, Šokio muziejuje galėsite pamatyti įspūdingų šokėjų kostiumų bei pamatyti filmuotų šokių iš viso pasaulio, o Viduramžių muziejus atvers kitą šios eros pusę. Bet tai tik truputį to, ką iš tiesų galite išmėginti nepagailėję šiek tiek pinigų.



Būtinai reikia apsilankyti Karališkosios sargybos keitimosi ceremonijoje. Vien tik tam, kad pamatytumėte tokias smagias sargybos uniformas ir tai, kiek žmonių susirenka jų pasižiūrėti. Bet kokiu oru. O po ceremonijos galėsite apžiūrėti įspūdingus karališkuosius rūmus ir pasukti į senamiestį, kur pilna tiesiog kvapą gniaužiančio siaurumo gatvelių.



Asmeniškai rekomenduoju išlipti stotelėje Nybroplan ir pasigrožėti art nouveau stiliaus dramos teatru, akmenimis grįsta paryžietiška aikšte ir parkeliu bei Stokholmo panorama nuo keltų prieplaukos. O iš ten galėsite keliauti pėsčiomis ar senoviniu tramvajumi numeris 7 iki Djurgarden‘o salos, kur įsikūrę dauguma muziejų, nuostabus parkas ir sodai ir kur taip traukia tiesiog pasivaikščioti.



Ir, nebijodami pasiklysti, išlipkite kiek galite daugiau metro stočių, nes tai labai skirtingos vis kito menininko ar architekto suplanuotos unikalios meninių instaliacijų, apipavidalinimo bei interjero dizaino parodų salelės.



Taip pat patariu aplankyti (jei neturite visokiausių prietarų ir neįžvelgiate čia paslėptų minčių) Skogskyrkogarden kapines, kurios yra paskelbtos UNESCO Pasaulio paveldo objektu ir tikrai yra vertos to vardo. Tai unikalaus landšafto pavyzdys, keliolikos architektų darbo vaisius, paskatinantis visai kitokias mintis apie išėjimą. Visiškai nuoširdžiai – nesu daugiau buvusi jokioje vietoje, kur ramybė ir tyla atrodytų tokia natūrali ir paprastai pasiekiama, o architektūriniai sprendimai tokie paprasti ir suprantami.



Keli patarimai trumpai, jei tingite skaityti visą tekstą:

1. Stokholmas tikrai turės ką jums pasiūlyti, jei tik neišsigąsite didesnių kainų.

2. Nakvynės namai Stokholme – puikus pasirinkimas, jei nebijote ir norite bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio ir nesate labai išrankus apgyvendinimo klausimu.

3. Nebijokite pasiklysti šiame mieste, nes jei tik mokate skaityti – transporto sistema taps jūsų geriausiu draugu akimirksniu.

4. Jei norite maksimaliai sumažinti rūpesčių apimtį, pirkite universalų kelių dienų visų transporto rūšių bilietą arba, dar geriau, Stokholmo miesto kortelę, kuri dar įleis ir į kai kuriuos muziejus bei lankytinus objektus.

5. Pasiryžkite daug vaikščioti, nes geriausia šį miestą pažinti pėsčiomis. Gal netgi pasitreniruokite savame mieste ;)

6. Eidami per perėją miesto centre nenustebkite, jei žmonės aplink jus pradės eiti šiek tiek anksčiau nei užsidegs žalias šviesoforo signalas. Vairuotojai čia sustoja prieš perėją dar degant raudonai šviesai ir skubantieji vietiniai tai žino labai gerai.

7. Važiuodami elevatoriais, jei niekur neskubate, laikykitės dešinės. Kairiąją pusę švedai palieka skubantiems, t.y. tiems, kurie bėga ar lipa elevatoriumi.

8. Net labai karštomis vasaros dienomis Stokholme, ypač arčiau vandens, pučia vėjas, todėl turėkite po ranka megztinį ar bent kokią skarą, apsiaustą.

9. Lietpalčiai yra visiškai oficiali uniformos dalis net ir Švedijos Karališkąjai sargybai, todėl būkite pasiruošę lietui. Jis gali užklupti iš giedro dangaus vos per 5 minutes, todėl visuomet turėkite skėtį ar lietpaltį.

10. Nenustebkite, jei parduotuvėse jums nepuls nieko siūlyti ar siūlytis padėti. Tai švedams neįprasta. Su jumis pasisveikins, bet prireikus pagalbos klauskite patys.

11. Jei bent kažkiek kalbate angliškai – naudokite šias žinias be baimės. Jus tikrai supras ir viską dar kaip galėdami paaiškins beveik visi – nuo jauno iki seno.



Tikrai žinau, kad visko čia nepapasakojau, nors ir atrodo tiek daug teksto. Faktas tas, kad visko ir neapimsi. Vizitas Stokholme vargiai ar palieka abejingų ir suteikia įspūdžių, kurie paprasčiausiai netelpa į žodžius.



Nida

Apie Kendo stovyklą Jonavos r.

Pasakojimas apie Kendo stovyklą, vykusią Jonavos r. 2011 m. Plačiau apie stovyklą 1 diena. Ši diena buvo skirta susipažinimui. Kad vaikai vienas kitą geriau pažintų ir kuo greičiau taptų draugais, buvo prigalvota įvairiausių veiklų, kurias reikėjo atlikti grupėmis, komandomis ar visiems kartu. Nuošaly sėdinčio vaiko nebūtumėte radę visoje stovykloje. Šią dieną vaikai pirmiausia patys susikūrė stovyklos tvarką. Visi kartu sugalvojo stovyklos taisykles, kurių kiekvienas laikysis. Vėliau pasiskirstė į mažesnes komandas, kad būtų paprasčiau vieniems kitais rūpintis. Kiekviena komanda nusipiešė po savo vėliavą – skiriamąjį ženklą. Po tokių atsakingų darbų buvo būtina pasimėgauti maudynėmis šiltame ir skaidriame ežero vandenyje. Oras buvo puikus, todėl visi galėjo mėgautis lauko žaidimais, vaikai žaidė krepšinį, buvo surengtos futbolo varžybos. Džiugu, jog vaikai greitai vienas prie kito priprato. Kai kurie iš jų mūsų stovykloje jau ne pirmą kartą, tad jiems lengviau susirasti buvusių stovyklų draugus. Kiti vaikai, kurie pirmą kartą pas mus, buvo greitai priimti į senbuvių ratą, tad galime sakyti, jog jau turime nuostabią didelę stovyklos šeimą. 2 diena. Antroji diena Kendo stovykloje buvo iš tiesų smagi. Diena prasidėjo rytine mankšta, kuri net didžiausius miegalius privertė atsibusti iš miegų. Pirmą dieną pradedama mankšta buvo lengva ne visiems, tačiau tikime, jog jau rytoj vaikai pabus daug žvalesni ir su kiekvienu rytu šis žvalumas tik stiprės. Sočiai papusryčiavus į svečius pas mus atvyko ikebanos – japonų puokščių darymo - meistrė, kuri supažindino vaikus su šiuo menu. Ikebana Japonijoje atsirado dar XV a. Stovyklautojai sužinojo, jog ikebana yra įvairių stilių ir jog kiekvienos puokštės darymas turi griežtas taisykles. Susipažinę su šio meno pagrindais, visi vaikai, vadovaudamiesi pagrindiniu principu, jog kiekvienas puokštės sudarymas turi simbolizuoti dangų, žemę ir žmogų, pabandė sukurti savo puokštę. Iš pradžių stovyklos berniukai manė, jog tai užsiėmimas mergaitėms, tačiau pabandę tai padaryti patys suprato, jog augalų komponavimas suteikia daug džiaugsmo, o išgirstas meistrės pagiriamasis žodis padrąsino ne vieną iš jų į šį užsiėmimą pažiūrėti labai atsakingai. Oras nusprendė mus pamaloninti gausiais vasariško lietaus krituliais, o tai sutrukdė numatytai Kendo praktikai lauke. Nepaisant oro išdaigų, treneriai Ričardas ir Raimonda pademonstravo vaikams, kas yra Kendo. Su Kendo dar niekada nesusidūrę pamatė, kaip atrodo tradicinė Kendo apranga, kokie yra pagrindiniai kirčiai ir kaip atrodo tikra kova su apsaugomis. Stovykloje su nekantrumu laukiama ateinanti diena, kai viską, ką pademonstravo treneriai, vaikai galės išbandyti patys. Pasibaigus intensyviajai mokomajai dienos daliai vaikų laukė linksmybės. Kaip ir pirmąją dieną buvo žaidžiamas futbolas ir kiti lauko žaidimai. Vėliau visi susirinkome jaukioje Skrebinų sodybos salėje ir pradėjome karaoke vakarą, kurio metu skambėjo įvairiausios dainos. Kiekvienas norintis galėjo į rankas paimti tikrą mikrofoną ir sudainuoti savo mėgstamą dainą. Tie, kurie nedrįso to daryti vieni, dainavo kartu su kitais. Dainų vakaru ši diena dar nesibaigė, visi stovyklautojai jau pirmą dieną prašė, jog vakarais vyktų diskotekos, šį norą privalėjome įgyvendinti. Visa stovyklos didelė šeima susibūrė kartu ir linksminosi šokių ritmu iki vėlumos, galime tik žavėtis vaikų energija ir gera nuotaika, kuria prasidėjo ir baigėsi antroji diena Skrebinų sodyboje. 3 diena. Ši diena prasidėjo galbūt ne taip saulėtai ar skaidriai, bet net ir tai nesužlugdė patirti daug įspūdžių. Trečioji diena stovykloje prasidėjo 08:00 val. Visi vaikai atsikėlę turėjo tik 15 min pasikloti savo lovą, nusiprausti ir susirinkti pusryčiams. Kai kuriems šis laikas pasirodė per trumpas ir pritrūko dar 5 min susiruošimui, tačiau su kiekvienu rytu laiko ruošai reikia vis mažiau ir mažiau. Sočiai ir skaniai papusryčiavę stovyklautojai susiruošė į 6 km. žygį. Nors 6 km. atstumas atrodė ilga distancija, tačiau jie buvo įveikti stebėtinai greitai ir linksmai. Žygio metu praėjome šalia Neries krantų, vėliau aplankėme sodybą su daug stirnų, baltų danielių ir įvairių paukščių. Sodyboje vaikai susipažino su įvairių rūšių balandžiais, juos ne tik pamatė, bet galėjo ir palaikyti, paglostyti bei išgirsti įdomių faktų, kurie nė vienam nebuvo žinomi. Grįžus į stovyklą visų jau laukė karšti ir skanūs pietūs. Vėliau, kol lauke pliaupė lietus, mes visi susirinkome bendrajame kambaryje žaisti žaidimų ir laukti tos dienos svečio. Prieš pat atvažiuojant mūsų svečiui, trenerė Raimonda papasakojo apie Japoniją. Neilgai trukus vaikai sulaukė ir mūsų svečio Povilo Paulavičiaus, Lietuvos kariuomenės leitenanto. Povilas vaikus supažindino su Lietuvos kario kasdienybe ir gyvenimu, papasakojo apie ginklus, karininkų laipsnius ir pačią kariuomenę. Vaikai išmoko pasidaryti maskuotę, pamatė, kokio dydžio kuprinę kiekvienas karys eidamas į žygį ar misiją turi neštis. Visi galėjo išbandyti šią kareivišką “mantą” ir užsimaskuoti kaip tikri pėstininkai su tikrais kareiviškais dažais. Na o daugiausia įspūdžių, kaip pasakė dauguma apklaustų vaikų, paliko “bombos” susprogdinimas miške, po kurios sprogimo išsiveržę dūmai buvo aukštesni už medžius ir priminė debesis danguje. Su tokiais įdomiais įspūdžiais praėjo visa diena, kurią pabaigėme veido “plovykla” ir maskuočių valymu. Pasidalinome įspūdžiais vieni su kitais ir nuėjome miegoti su naujos dienos laukimu ir ateinančiais išbandymais. 4 diena. Ketvirtoji diena prasidėjo įprastai. Mankšta, pusryčiai, vėliau - Kendo praktika. Po praktikos vaikų laukė gausūs priešpriečiai, nes praktikai atėmė ne mažai jėgų, tačiau kartu suteikė ir daug džiaugsmo tiek pirmą kartą pabandžiusiems, tiek ne vienerius metus praktikuojantiems vaikams. Antroje dienos pusėje visų laukė japonų kalbos ir rašymo pamoka su mokytoja Kristina. Kaligrafijos – japoniškų rašmenų mokymasis pasirodė nelengva užduotis. Juodas tušas liejosi ant stalo, tepė rankas, o teptukas nenorėjo paklūsti, tačiau nepaisant šių sunkumų, didelis susikaupimas ir ryžtas davė norimų rezultatų. Ši diena pamaloninu mus geru oru, kuris buvo palankus lauko žaidimams, futbolui, krepšiniui ir batutui. 5 diena. Kėlimasis iš miegų, mankšta, pusryčiai, batutas - taip prasidėjo penktoji stovyklos diena. Vėliau Kendo praktika, su kiekviena diena Kendo įgūdžiai vis gerėja, jau žinoma, kaip laikyti kardą, kokie yra pagrindiniai judesiai, kojų padėtis, kirčiai, tačiau dar reikės nemažai padirbėti, kad įgautos žinios būtų lengvai realizuojamos. Šią dieną pas mus į stovyklą atvyko gamtininkas Giedrius. Jis vaikus supažindino su aplinka, kurioje gyvename. Vėliau laukė smagioji dalis – mokėmės virti degutą. Giedrius paskirstė vaikams užduotis. Vieni ruošė vietą laužui, reikėjo nuimti velėną, iškasti duobę, kai kurie vaikai pirmą kartą rankose laikė kastuvą. Kitiems teko pasirūpinti malkomis, pasitaikė puiki proga pirmą kartą padirbėti kirviu. Trečioji grupė išeina ieškoti beržo tošies, ji - svarbiausioji gamybos proceso dalis. Atlikus ruošos darbus į duobę įstatome indą, į kurį bėgs derva, supilame beržo tošis, viską aplipdome moliu ir einame pietauti. Po pietų procesas tęsiamas. Sudedame malkas į duobę ir su titnagu įskeliame ugnį. Kol kaitrios beržinės malkos atlieka savo darbą ir išdegina dervą, mes darome dūdeles, kuriomis vakare surengėme koncertą. Vėliau pavalgome pavakarius ir ruošiamės Kendo praktikai, suburi atliekame jau lietuje. 6 diena. Kaip ir buvo planuota, liepos 6 d. keliavome į Anykščius. Nors ryte dangus buvo apsiniaukęs ir nežadėjo gero oro, nė vienas keliautojas lietaus neišsigando ir visi linksmai nusiteikę pajudėjome. Iš viso mūsų važiavo net 45 keliautojai, gera nuotaika ir šurmulys buvo neatskiriama kelionės dalis. Pirmiausia aplankėme medinį apžvalgos bokštą prie Šeimyniškėlių, kitaip dar vadinamo Vorutos piliakalnio. Mus pasitiko tautiniais baltų rūbais apsirengusi pora, kurie suteikė daug žinių apie Lietuvos karaliaus Mindaugo laikus. Visi pamatėme Vorutos pilies maketą, sužinojome, kaip ji atrodė, taip pat dabar visi žinome, jog Vorutos pilis buvo viena didžiausių medinių pilių Rytų Europoje XIII a. Šios edukacinės programos metu susipažinome su Vorutos pilies statytojų ir gynėjų gyvenimu, buitimi, darbais ir kūryba. Išgirdome ne tik įdomių istorijų, bet pamatėme ir archeologinių radinių pavyzdžių, kurie buvo rasti kasinėjant Vorutos piliakalnį. Vėliau kiekvienas gavome užduočių sąsiuvinius ir atlikdami jų užduotis pasitikrinome ir užtvirtinome savo žinias. Viešnagę bokšte baigėme šaudymu iš lanko, kuris kiekvienam pabandžiusiam leido geriau suprasti tuometinio kario gyvenimą. Įgije daug žinių apie šalies istoriją lipome į Šeimyniškėlių piliakalnį, ant kurio anksčiau stovėjo vienintelė mums žinoma Karaliaus Mindaugo Vorutos pilis. Istorijoje Voruta žinoma kaip pilis, kurioje 1251 m. Mindaugas apsigynė nuo Tautvilo antpuolio. Kitas mūsų kelionės objektas buvo Palatavio piliakalnis. Šis piliakalnis atrastas visai neseniai, tik 1997 m., nors, kaip mums papasakojo anykštėnas Raimondas, netoli šios vietos gyvenę žmonės iš kartos į kartą perduodavo pasakojimus, jog netoli būta piliakalnio, kol galiausiai šis pasakojimas patvirtintas 1997 m., iškasus 3 istorinius metalinius radinius. Remiantis rašytiniais šaltiniais, jis siejamas su Mindaugo pilimi Latava, kurioje Mindaugas 1253 m. ir 1260 m. išdavė du donacinius aktus. Kadangi 1253 m. aktas išduotas karūnavimo proga, piliakalnis taip pat siejamas ir su Mindaugo karūnavimo vieta. Taip užbaigėme kelionės dalį, susijusią su Lietuvos karaliumi Mindaugu. Vykdami į Anykščius negalėjome praleisti progos aplankyti dar dviejų šio miesto garsių objektų - Laimės žiburio ir Puntuko akmens. Prieš kopiant į Laimės žiburio kalną visiems keliautojams buvo papasakota J. Biliūno šiuo pavadinimu sukurta pasaka. Užlipę ant šio kalno visi kartu pagerbėme mūsų šaliai svarbų rašytoją J. Biliūną, kuris ir buvo palaidotas šioje vietoje. Savo kelionę užbaigėme Puntuko akmeniu. Vykdami iki jo vyresnieji prisiminėme, o mažiausiausieji keliautojai pirmą kartą išgirdo legendą apie šio akmens atsiradimą. Važiuodami iki akmens planuotai pravažiavome pro Anykščių bažnyčią, kad pamatytume, ant ko, pasak legendos, velnias Puntuką norėjo užmesti. Grįžus į stovyklą laukė iškūrenta pirtis, po jos - lietaus dušas. Dieną baigiame stikline pieno ir pasakiško skonio bandele. 7 diena. Septintą stovyklos dieną mus pasitiko besišypsanti saulė. Lauke šilta ir smagu, geros emocijos lydi nuo ankstyvaus ryto. Ši diena ypatinga, nes tai - paskutinė diena be tėvų. Po pusryčių turime dar vieną Kendo praktiką, joje didelis susikaupimas, nes laukia atsiskaitymas… Po praktikos stovyklos vadovė ir trenerė Raimonda vaikams pravedė japoniškos arbatos gėrimo ceremoniją. Japonai arbatos gėrimo ceremoniją puoselėja jau 400 metų. Vaikai sužinojo keturis pagrindinius ceremonijos principus: tyla, švara, ramybė ir pagarba. Po arbatos ceremonijos išardome ir vėl sudedame kardus. Dabar jau visi vaikai žino, jog bambukinis japonų kardas vadinasi šinai; jie ne tik žino pavadinimą, tačiau moka šį kardą sudėti kaip tikri kariai. Vėliau į svečius atvyko Ulos mama Lina, kuri yra vaikiškų knygelių iliustratorė. Ji kartu su vaikais šią dieną paruošė ir iliustravo mūsų šios pamainos stovyklos knygą. Buvo nuostabu viską prisiminti ir pabandyti gražias akimirkas išreikšti savo piešiniais. Stovyklos knyga gavosi šilta, jauki, kupina gėrio, grožio, naujų patirčių ir žinių, neišblėstamų patyrimų, naujų draugų… Kiekvienas puslapis - tai kiekvienas vaikas ir jo dalelė visuose mumyse. Antroje dienos pusėje vyko dar viena Kendo treniruotė. Po jos visi skubėjome išsimaudyti ežere. Vanduo buvo šiltas ir malonus, kaip tik tai, ko reikėjo po intensyvios Kendo praktikos. Paskutiniai pasiruošimai ir įvyko Kendo atsiskaitymas - kiekvienas stovyklautojas treneriams ir draugams parodė, ko išmoko per šią savaitę. Po naktipiečių visi vaikai ramiai sugulė į lovas, tačiau jų nuostabai tai dar nebuvo dienos pabaiga. Kiek vėliau visus pažadino “pavojaus” aliarmas. Vaikai turėjo parodyti, kaip moka elgtis netikėto pavojaus metu, nepasimesti ir net pažadinti iš miegų kitus. Nakties aliarmo metu supažindinome vaikus su galimais pavojais įvairiose situacijose. 8 diena. Liepos 8 diena buvo paskutinė pirmos stovyklos pamainos diena. Diena mus pasitiko saulėtomis akimirkomis. Jau nuo ankstaus ryto vaikai, žinodami, jog šiandien atvyksta tėvai, gyveno laukimu, tačiau tai neišardė įprastinės stovyklos tvarkos. Kaip ir kasdien, taip ir ši diena prasidėjo 08:00 val. Atsibudus vaikų laukė rytinis bėgimas, po jo - pasiruošimas pusryčiams, vėliau paskutinė Kendo praktika. Antroje dienos pusėje vyko pasiruošimas tėvų atvykimui. Vaikai stovykloje buvo suskirstyti į 5 komandas, kiekviena iš jų turėjo paruošti atvykstantiems tėvams olimpiados užduotis. Pasibaigus ruošimuisi atsikvėpti buvo galima smagiomis maudynėmis. Ir štai galiausiai sulaukėme pirmųjų tėvų! Kiekvieną akimirką stovykla vis labiau gyvėjo nuo vaikų šurmulio ir tėvų džiugesio. Atvažiavusiems tėvams vaikai aprodė stovyklą, kur gyveno, kur valgė, kur žaidė, kur mokėsi, kur maudėsi, supažindino su savo naujaisiais draugais, pademonstravo, ko išmoko ir ką padarė. Vėliau visiems kartu pavalgius priešvakarius, kurių metu buvo patiektos nuostabaus skonio spurgos, keksai ir šeimininkių iškeptas pyragas, įvyko tėvų olimpiada. Pirmiausia tėvai buvo suskirstyti į dvi komandas. Pirmoji užduotis buvo obuolio nešimas šaukštu, vėliau - bėgimas surištomis kojomis, pilnų vandens balionų gaudymas ir galiausiai stalo tenisas. Rungtyniaujant tėvams vaikai negalėjo likt nuošaly - vieni bandė padėti įveikti kliūtis, kiti palaikė, treti teisėjavo, jog rungtys būtų laimėtos sąžiningai. Nugalėtojais tapo visi, nes svarbiausia buvo gerai praleistas laikas. Po olimpiados ir vakarienės pradėjo skirstytis paskutinės šeimos. Stovykloje vis mažėjo daiktų, klegesiai vis labiau rimo, vaikų darėsi vis mažiau ir mažiau, kol galiausiai jų nebeliko. Liko tik vienišas batutas, nebedrumsčiamas ežero vanduo, tušti kambariai ir tyla. Kiekvieną kartą liūdna atsisveikinti su vaikais, tačiau mes nesakome “sudie”, bet tariama “iki kito pasimatymo”! Palikta stovykla atgis iš naujo jau liepos 22 dieną, kai prasidės antroji vaikų Kendo vasaros stovyklos pamaina.

Alaus keliais Čekijoje (Prahoje ir Prahos apylinkėse)

Drįstame teigti, kad nors kartą gyvenime vertėtų išsiruošti į ekskursiją po Čekijos alaus daryklas. Čia sau mėgstamą alų ras kiekvienas, net ir negeriantis alaus. Alus čia kainuoja pigiau nei vandens buteliukas. Čekijoje tiek įsišaknijusios alaus tradicijos, kad netgi alaus barai pertvarkyti į viešbučius, ir tiems, kas padaugina alaus, yra visos galimybės naktį praleisti vietoje. O mes jums linkime smagaus, skanaus ir naudingo pasivaikščiojimo po Čekijos alaus daryklas. Tikimės, kad žemiau pateiktas straipsniukas bus naudingas pagalbininkas ruošiantis pasinerti į čekiško alaus tradicijų pažinimą ;)



Klašterni pivovar Strahov

Maža alaus darykla įsikūrusi buvusiame Strahov vienuolyne, pastatytame apie 1140 m., netoli Prahos pilies. Klašterni pivovar Strahov alaus darykloje verdamas tamsus ir gintaro sodrumo „Šv. Norbert“ alus. Šv. Norbert Restaurant galima pasėdėti prie vietinio alaus bokalo ir mėgautis tradicinės virtuvės patiekalais.

Adresas: Strahovské nádvoří 301 Nové Město



U Fleku

U Fleků alaus darykla ir restoranas yra vieni žinomiausių ir populiariausių Čekijoje. Alus pasižymi karamelės skoniu ir gaminamas be jokių konservantų ar dirbtinių dažiklių. Alus buvo minimas jau 1499 m. pirmuose rašytiniuose šaltiniuose. Manoma, kad būtent „U Fleku“ yra seniausias restoranas Vidurio Europoje, kur visą laiką verdamas alus. U Fleku alus yra tik vienos rūšies – tamsus su 5% alkoholio, vadinamas „The Flek Thirteen“. Jo nerasite daugiau niekur. Naktimis už papildomą mokestį vyksta kabareto šou. Restoranas siūlo ekskursijas po mažą alaus daryklą.

Adresas: Pivovar a Restaurace "U Fleků", Křemencova 11, Praha 1



Novoměstský pivovar (New Town restoranas)

Tradicinės čekų virtuvės, turintis unikalų kulinarijos patirtį restoranas įsikūręs pačiame Prahos centre, apie 400 m nuo Vaclavo aikštės. Alaus darykla įkurta 1993 m. Vyksta trumpos ekskursijos 10 ar daugiau žmonių. Ekskursijos trunka apie 20 min., tačiau per tą laiką daug sužinosite apie alaus gamybą. Ekskursijos metu yra galimybė užsisakyti ir maisto. Rezervacija nuo 18 val.

Adresas: Vodičkova 20 , 110 00 Praha 1



Prahos apylinkėse



Velke Popovice (Pivovar Velke Popovice)

Jau XIV a. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Velke Popovice garsėja geru alumi. Alaus darykloje gaminamas stiprus, tamsus alus „Kozel“ (Ožys) ir būtent ožys tapo alaus daryklos simboliu. Kozel firmos alus yra 4 rūšių: Kozel Pale, Kozel dark, Kozel 11 ° Medium (pradėtas gaminti 2005 m.), Kozel Premium. Ekskursijos metu galėsite daugiau sužinoti apie alaus daryklos turtingą istoriją, alaus giminimo procesus.

Adresas: Plzeňský Prazdroj, a. s., Pivovar Velké Popovice, Ringhofferova 1. (27 km nuo Prahos)



Kostelec nad Černymi Lesy (Černostelecky zajezdni pivovar)

Alaus darykla-muziejus. Čia galima pamatyti orginalias mašinas, įrenginius, indus ir metraščius. Alaus darykla-muziejus atviras kiekvieną šeštadienį nuo 15.00 val. Ekskursija trunka apie 60 minučių. Minimalus svečių skaičius yra 6 asmenys.

Adresas: Českobrodská čp. 17, Kostelec nad Černými lesy, PSČ 281 63 (apie 40 km nuo Prahos)



Benešov (Pivovar Ferdinand)

Alaus virimo teises gavo 1595 m. 1897 m. miesto gyventojai perdavė akcijas Austro Vengrijos įpėdiniui Francisko Ferdinando d’Este. Alus yra 8 rūšių: Draught Light, Light Lager Premium, Dark Lager, Sedm Kulí, Special Light Beer d´Este, Non-alcoholic beer, heat beer (alus su mineralais ir vitaminais), Ferdináda (Apelsinų ar aviečių limonadas, pagamintas iš aukštos kokybės natūralių sirupų).

Adresas: Táborská 306, 256 01 (43 km nuo Prahos)



Nymburk (Pivovar Nymburk)

Alaus virimo teises gavo 1327 m. 1627 m. Nymburko gyventojai įsteigė alaus daryklą, kuri buvo miestelio gyventojų nuosavybė. 1920 – 1948 m. alaus daryklai vadovavo garsaus čekų rašytojo Bohumil‘u Hrabal tėvas. Čia kiekvienas ras savo alų. Galima rinktis iš šių alaus rūšių: Doktorova 8°, Postřižinské výčepní, Pepinova desítka, Dark Beer, Postřižinské pivo 11%, Francinův ležák, Něžný Barbar, Bogan, Festive Special Beer, Gold Bohemia, Beer Nymburk Lager Beer.

Adresas: Pražská 581, 288 25 Nymburk (50 km nuo Prahos)



Plzensky Prazdroj

Vidurio ir Rytų Europoje pirmaujanti alaus darykla. Bendrovė yra didžiausia Čekijos alaus eksportuotoja, alų eksportuoja beveik į 50 šalių visame pasaulyje. Prekės ženklai: Pilsner Urquell, Gambrinus, Radegast, Birell, Velkopopovicky Kozel, Frisco. Aplankykite alaus daryklą ir pamatysite, kaip gimė Pilsner Urquell ir Gambrinus padavimai. Turėsite progą pamatyti „Pilsner Urquell“ ir „Gambrinus“ gamybos procesą. Ekskursijos galimos kiekvieną dieną.

Ekskursija Plzeňské historické podzemí (Pilzeno istoriniai požemiai) - Pilzeno požeminis labirintas yra apie 800 metrų ilgio. Turėsite galimybę pajusti viduramžių gyvenimą. Ekskursijos metu degustuojamas pusiau tamsus Plzensky Prazdroj’s alus. Ekskursijos vyksta grupėse. Būtina registracija.

Adresas: U Prazdroje 7, 304 97 Plzeň (92 km nuo Prahos)

Alaus daryklos muziejaus adresas: Veleslavínova 6, 301 14 Plzeň



Bernard pivo

1991 m. spalio 26 d. Stanislavas Bernardas ir Rudolf Josef Vavra Smejkal laimėjo aukcioną ir privatizavo bankrutuojančią mažą Humpolec alaus daryklą, kuri buvo įkurta XVI a. Bernard Beer tapo gerai žinoma aukščiausios kokybės prekė visoje Čekijoje. Šiomis dienomis žinomi alaus prekiniai ženklai: Bernard Světlý výčepní 10%, Bernardas polotmavý Ležák 11%, Bernardas Světlý Ležák 11%, Bernardas Světlý Ležák 12%, Bernard Sváteční Ležák, Bernardas Speciální Cerny alus 13% (vienas iš geriausių Čekijos alų), Bernard Speciální Ležák 14% "OX".

Ekskursijos: pirmadieniais - trečiadieniais 8.00–16.00; šeštadieniais 8.00–12.00 (iki 16.00 iš anksto susitarus). Minimalus asmenų skaičius ekskursijai yra 10, o maksimalus 20.

Adresas: 5. Kvetna 1, 396 01 Humpolec (103 km nuo Prahos)



Bohemia Regent

Regent alaus darykla Trebone buvo įkurta 1379 m. Dabartinis alaus daryklos pastatas gražiai integruotas į istorinį Trebon miesto kontekstą. Gaminamas šių rūšių alus: Bohemia Regent pale, Bohemia Regent Premium, Bohemia Regent dark, Bohemia Regent Prezident, nealkoholinis alus.

Adresas: Trocnovske namesti 124, 379 01 Trebon, Czech Republic (146 km nuo Prahos)



Ostravar Brewery

Pivovary Staropramen yra antra pagal dydį alaus gamintoja Čekijos Respublikoje ir užima 14% vidaus rinkos dalies. Gaminiai eksportuojami į 36 pasaulio šalis. Produktai: Staropramen, Braník, Velvet, Ostravar, Stella Artois, Belgian specialties, Měšťan, Vratislav.

Ekskursija galima: pirmadieniais - antradieniais 9.00 – 15.00. Būtina išankstinė registracija. Be išankstinės registracijos priimami pirmąjį mėnesio pirmadienį (nuo rugsėjo iki kovo mėn.) arba pirmąjį mėnesio antradienį (nuo balandžio iki rugpjūčio mėn.) iki 15.30 val.

Adresas: Hornopolní 57, Ostrava 1 (376 km nuo Prahos)



Keletas barų Prahoje, kuriuose galima paragauti čekiško alaus



Pivovarský dům

Baras atidarytas 1998 m. ir iškart po atidarymo tapo visų mėgstamas. Turėsite galimybę ragauti Štěpán, Čekijos klasikinio Lager alaus, šviesaus ir tamsaus alaus. Tik čia galėsite mėgautis kavos skonio, kvietiniu (Weizen), rūgščių vyšnių, dilgėlių, bananų, mėlynių, šampano ir kitų netradicinio skonio alumi.

Adresas: Jecna / Lipová 15, Praha 2



U Medvidku-Brewery Hotel („Pas meškiukus“)

Šiame istoriniame viešbutyje yra vienas iš seniausių Prahos restoranų, veikiantis nuo 1466 m., ir garsi nedidelė alaus darykla su baru, tiekiančiu tipiškus čekų virtuvės patiekalus ir „Budvar“ alų. Galima rinktis iš 10 rūšių čekiško alaus ir dalyvauti nemokamose naminio alaus degustacijose. Baras dirba nuo 16.00 iki 0300.

Adresas: Na Perštýně 7, 100 01 Praha 1



Daugiau barų tikrai rasite pakeliui, vaikščiodami Čekijos apylinkėse.



Na, o ištikimiems alaus mėgėjams siūlome apsilankyti alaus festivaliuose Čekijoje.



„Bernard Fest 2011“

2011.08.12-13, Humpolco miestelyje

Jau 17 – ąjį kartą vyks alaus festivalis „Bernard Fest 2011“. Šventės metu turėsite galimybę aplankyti Bernard alaus daryklą bei dalyvauti įvairiausiuose koncertuose.



Chodovar alaus šventė

2011.08.20 alaus darykloje Chodovar

Vyks specialus traukinys iš Plzeň ir Karlovy Vary miestų. Vyks įvairūs renginiai daryklos kieme nuo 13 val. iki 1 val. Lankytojai galės paragauti autentiškų ir senų tradicijų čekiškos virtuvės patiekalų restorane Ve Skále. Restoranas įkurtas senovinių uolų rūsiuose. Po skanių pietų galima atsigaivinti alaus SPA ir pirčių komplekse arba apsilankyti alaus darykloje.



Pilsner alaus festivalis

2011.08.26-28 Pilzene

Būtent Pilzene 1842 m. gimė žinomas visame pasaulyje Pilsner Urquell alus. Jau anuomet Pilsnerio alus žavėjo savo auksine spalva, tiršta sniego baltumo puta ir išskirtiniu skoniu.



Alaus šventė

2011.09.02-03 Žateco miestelyje

Alaus mėgėjų laukia nuostabi šventė. Tai jau 54-oji Alaus šventė. Šventės metu bus galima išbandyti savo jėgas šokiuose su alaus bokalu ant galvos bei paragauti 40 alaus rūšių.



2011.12.31 Naujųjų Metų išvakarės alaus darykloje Chodovar.



Čekijoje yra ne tik alaus barai, bet ir daug kitų gražių vietų, kurias verta aplankyti. Čekijos pastatai, pilys, muziejai ir Čekijos gamta tiesiog nuostabūs. Plačiau apie tai, ką dar galima pamatyti Čekijoje, skaitykite šiame tinklaraštyje. Planas yra, bereikia sekti gerus kelionių pasiūlymus http://www.zigzag.lt/ tinklapyje ;)



Jei žinai daugiau čia nepaminėtų alaus daryklų Čekijoje, kuriose verta apsilankyti, parašyk daiva@zigzag.lt.

Norvegija: 2011 m. vasaros renginių kalendorius

Bergeno žirgų šou

2011.06.30 - 07.08, Bergenas

Kiekvienais metais, pirmąjį liepos savaitgalį rengiamas konkursas, kurio metu į Bergeną atvyksta apie 200 žirgų iš visos Skandinavijos.



Tarptautinis Kongsbergo džiazo festivalis

2011.07.06-09, Kongbergas

Vienas iš geriausiai vertinamų Skandinavijos džiazo festivalių, vykstantis kiekvienais metais liepos mėnesį. Nuo 1965 m. Kongsbergo džiazo festivalis pritraukia garsenybių į mažą miestelį netoli Oslo. Keturių dienų festivalis orientuotas į šiuolaikinį džiazą, daugelis renginių yra nemokami.

Daugiau informacijos ir programa http://www.kongsberg-jazzfestival.no/



Førde Tarptautinis folkloro festivalis

2011.07.07-10, Forde

Tai pagrindinis Skandinavijos liaudies ir akustinės tradicinės muzikos festivalis. Programoje ne tik koncertai, bet ir seminarai, parodos, renginiai vaikams, šokių vakarai ir daugiau.

Daugiau informacijos http://www.fordefestival.no/



Tarptautinis Lofoteno kamerinės muzikos festivalis

2011.07.11-16, Lofoteno sala

Festivalio pagrindinė idėja - suburti nedidelę grupę pirmojo kurso menininkų kartu repetuoti ir, siekiant atlikti aukšto lygio kamerinę muziką, atsipalaiduoti ir sukurti įspūdingą atmosferą Lofoteno saloje Norvegijos šiaurėje.

Daugiau informacijos http://www.lofotenfestival.no/



Norvegijos kalnų festivalis

2011.07.11-17

Festivalis siekia sutelkti įvairias veiklas Romsdal kalnuose. Čia vyksta kopimo kursai, seminarai, žaidimai visai šeimai.

Daugiau informacijos http://www.norsk-fjellfestival.no/



Riddu Riddu kultūros festivalis

2011.07.20-24, Kåfjord

Riddu Riđđu festivalis buvo pradėtas rengti 1991 m. Per dvidešimt metų festivalis tapo vienu iš didžiausių tarptautinių samių festivalių. Jis apima muzikos, scenos meno, literatūros, vaikų programas, Šiaurės liaudies programą, jaunimo stovyklas, filmų programą, vyksta kursai (seminarai), meno parodos, turgus.

Daugiau informacijos http://www.riddu.no/



Mela festivalis

2011.07.28-31, Oslas

Mela reiškia susitikimo vietą ir pagrindinę festivalio idėją. Čia skamba muzika, vyksta filmų peržiūros, parodos, ragaujamas tradicinis maistas. Tai nemokamas festivalis visai šeimai.

Daugiau informacijos http://www.melafestivalen.no/



Švento Olavo festivalis

2011.07.28-08.02, Trondheimas

Didžiausias festivalis Trondheime, kurio metu paminimas Norvegijos istorinis ir religinis paveldas ir minimas globėjas Olavas. Daug renginių vyksta Nidarosdomen, didžiausioje Norvegijos katedroje. Programoje koncertai, jojimo konkursai, judrus viduramžių turgus ir dar daugiau.

Daugiau informacijos http://www.olavsfestdagene.no/2010/en



Norvegijos taurė 2011, Tarptautinis jaunimo futbolo čempionatas

2011.07.31-08.06, Oslas

Kiekvieną vasarą Norvegija rengia didžiausią pasaulyje jaunimo futbolo čempionatą. Nuo 1972 m. tai labai populiarus sporto įvykis, 2010 m. pritraukęs apie 30.000 dalyvių, 1380 komandų iš 54 šalių.

Daugiau informacijos http://www.norwaycup.no/



Jei žinai daugiau čia nepaminėtų vasaros renginių Norvegijoje, kuriuose verta apsilankyti, parašyk daiva@zigzag.lt.

Apie Europos kultūros sostines. Trumpai

Visai neseniai praūžę Europos kultūros sostinės metai Lietuvoje, Vilniuje, tikriausiai įsiminė daugeliui. Šįkart norime pristatyti, kas tai per projektas (Europos kultūros sostinės), kam jis skirtas ir kaip tokiems projektams ruošiasi kitos valstybės. Europos kultūros sostinių projektas buvo pradėtas vykdyti prieš 26 metus, siekiant paskatinti suartėti Europos tautas. Šiandien tai yra vienas prestižiškiausių ir matomiausių Europos kultūros renginių. Šalims tai nepakartojama galimybė atgaivinti miestus ir išgarsinti juos tarptautiniu mastu, plėtoti verslą, turizmą, skatinti didžiuotis savo miestu, o keliautojams – patirti neišdildomų įspūdžių pažįstant, atrandant ne tik Europos kultūros paveldą, jo įvairovę, bet ir žmones, ilgametes tradicijas ir papročius. Europos Sąjungos (ES) valstybės narės kviečiamos paeiliui organizuoti Europos kultūros sostinės renginius. Kiekvienais metais jį gali rengti dvi valstybės narės iš visų ES narių. Ši nominacija miestui suteikiama už specialių kultūrinių renginių, kuriuos jis ketina organizuoti konkrečiais metais, programą. 2009 m. Vilnius taip pat buvo paskelbtas Europos kultūros sostine. Toks šansas gali pasikartoti tik už 27 metų (t.y., kol šis titulas prakeliaus per visas ES valstybes). Tad užmesime akį, kaip projektui ruošiasi kiti miestai. Europos kultūros sostinės 2011 - 2016 metais 2011 m. - Turku (Suomija) ir Talinas (Estija) 2012 m. - Guimaraes (Portugalija) ir Maribor (Slovėnija) 2013 m. - Marselis (Prancūzija) ir Košicė (Slovakija) 2014 m. - Umeo (Švedija) ir Ryga (Latvija) 2015 m. - Monsas (Belgija) ir Pilzenas (Čekijos Respublika) 2016 m. - Wroclaw (Lenkija) ir San Sebastian (Ispanija) Ką įdomaus žada kultūros sostinės? Talinas 2011 (Estija) Šiais metais Talinas pasauliui skelbia šūkį „Tallinn Calling!“ ir spinduliuoja kultūra, gatvėse šurmuliuoja žmonės, nuolat vyksta įvairiausi renginiai. Į Estijos sostinę plūsta daugybė turistų, nes šis miestas Europos kultūros sostinės titulą priima labai rimtai: daugiau nei pusė milijono minučių trunkantys kultūros renginiai, daugiau nei 7000 renginių ir 500 besidarbuojančių savanorių. Visa informacija apie artimiausius renginius http://www.tallinn2011.ee/ P.S. Rekomenduojame pasitikrinti, ar kaip tik šiuo metu nėra taikomos akcijos autobusų bilietams į Taliną. Turku 2011 (Suomija) Prie Baltijos jūros esantis Turku yra seniausias Suomijos miestas ir senoji valstybės sostinė. Šių metų Europos kultūros sostinės Turku šūkis – „Kultūra į naudą“. Organizatoriai pabrėžia, kad kultūra gali daryti teigiamą įtaką psichinei ir fizinei žmogaus sveikatai. Turku gydytojai ketina išdalinti 5 500 kultūrinių receptų – nemokamų bilietų į Europos kultūros sostinės renginius. Programos autoriai Turku siekia tiesti tiltus tarp kultūros ir sveikatos bei geros savijautos - vykdoma 12 tyrimo projektų medicinos ir visuomenės mokslų srityse, dalyvaujant įvairiems gydytojams. Daugiau apie renginius Turku http://www.turku2011.fi/ Guimaraes 2012 (Portugalija) Guimarães yra miestas su nuostabia istorine praeitimi, kurios istorija siejasi su Portugalijos nacionalinio tapatumo atsiradimu. 2012 m. Guimarães į Portugaliją sukvies muzikos, kino, fotografijos, dailės, architektūros, literatūros, minties, teatro, šokio, gatvės meno kūrėjus. Per vienerius metus miestas taps Europos kultūrų įvairovės propaguotoju. Daugiau informacijos http://www.guimaraes2012.pt/ Maribor 2012 (Slovėnija) Mariboras – antras pagal dydį miestas Slovėnijoje, įsikūręs ant Dravos upės krantų. Tai didžiausias ir svarbiausias miestas Slovėnijos Štirijoje. 2012 m. jis taps Europos kultūros sostine. 2012 m. šūkis „Čista Energija!“ („Gryna energija!“) yra pagrįstas kūrybine energija ir ekologiškai bei socialiai atsakingu požiūriu į pasaulio kultūros supratimą. Programa sumanyta atsižvelgiant į tvarią plėtrą ir mokymąsi visą gyvenimą, įtrauktos visos socialinės ir etninės grupės, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Daugiau informacijos http://www.maribor2012.info/ Marselis 2013 (Prancūzija) 2013 m. Europos kultūros sostine paskirtas Marselis. Šis miestas atvers duris Europos kultūros mylėtojams. Ištisus metus šimtai kultūros ir meno renginių vyks visame Provanso regione: Aix-en-Provence, Arles, Aubagne, Gardanne, Istres, La Ciotat, Martigues, Salon de Provence ir, žinoma, Marselyje. Numatomos daugiadisciplininės programos, kuriose bus šokių, muzikos, vizualiųjų menų, teatro, parodų, gatvės meno, konferencijų, literatūros, skaitmeninio meno kūrybinių dirbtuvių. Daugiau informacijos http://www.marseille-provence2013.fr/ Košice 2013 (Slovakija) Europos kultūros sostinės Košicėje prioritetas - kūrybinių industrijų skatinimas. Projekto šūkis „Sąsaja“. Visus metus menininkai ir verslininkai ne tik sieks supažindinti visuomenę su kultūros industrijų tema, bet ir sieks ugdyti ir stiprinti kūrybinės ekonomikos ir kūrybinių industrijų bendrdarbiavimą, kaip potencialų ekonomikos augimo šaltinį. Daugiau informacijos http://www.kosice2013.sk/ Pasinaudoję pigių skrydžių, autobusų ar traukinių bilietų siūlymais būtinai apsilankykite Europos kultūros sostinėse ir pažinkite šalį kitu kampu.

Apie atostogas Rodo saloje

Birželio mėnesį, pasinaudoję pigiais skrydžiais, išsiruošėme į Rodą. Rodas labai mažas, todėl jį galima apvažiuoti per vieną dieną. Atostogos Rode truko vos 7 dienas, tačiau galiu pasakyti, kad įsimylėjau graikų kultūrą ir jų virtuvę... Trumpa informacija apie Rodą. Rodas (arba Rhodes) yra viena didžiausių ir gražiausių Graikijos salų Egėjo jūroje. Salos plotas apie 1398 km2. Joje gyvena apie 110 000 žmonių. Rodas stebina savo 2400 metų istorija. Labiausiai į Rodą traukė istorinis riterių palikimas: įspūdingas Rodo senamiestis, gynybinės sienos ir rūmai. Vaikščiodama Rodo gatvėmis jaučiausi tarsi būčiau muziejuje, tačiau aplink buvo pilna žmonių, parduotuvių ir virė intensyvus gyvenimas. Pats Rodas labai nutolęs nuo Graikijos kontinentinės dalies ir yra visai šalia Turkijos. Buvo net galima matyti Turkijos krantų siluetą. Turkai valdė Rodą kelis amžius, todėl turkiška kultūra ten stipriai jaučiasi. Vien žvilgtelejus į suvenyrus visur galima matyti amuletą "alacho akį". Riterių ordino muziejus (Grand Masters Palace). Į Riterių ordino muziejų patekome per Rhodes d'Amboise vartus. Labai džiaugiamės tuo, kad su ISIC pažymėjimu įėjome nemokamai :) Muziejuje eksponatai grupuojami pagal sferas. Buvo galima pamatyti palikimą iš ankstyvosios krikščionybės laikotarpio, žemės ūkio, pramonės, komercijos, importuojamų prekių, valiutų apyvartą, kasdieninio to meto gyvenimo atributus. Eksponuojami ginklai ir gynybos reikmenys, užrašai ir rankraščiai, religiniai objektai. Įspūdingai atrodė freskos ir mozaikomis išpuoštos sienos bei grindys. Lindo miestas Tai miestas, pastatytas ant kalvos dar antikos laikais. Nepakartojami vaizdai matomi lipant į Lindo kalną ir nuo jo. Didžiausias adrenalinas, kai tenka vaikščioti šalia uolos krašto. Lindo miestas labai gyvybingas. Nuostabūs balti nameliai. Pakilti į Lindo akropolį galima ir asiliukais. Deja, meilė gyvūnams neleido to daryti :) Buvome prisiskaitę, kad būnant ant Lindo kalvos labai skauda galvą, tačiau mūsų laimei mums tikrai neskaudėjo :) Lindo paplūdimys Nuo Lindo kalvos matosi paplūdimys, o šiek tiek toliau nuo paplūdimio - Tsambikos kalnas, kuriame, pasak legendos, praleidus naktį galima susilaukti vaikučio (nevaisingoms poroms). Drugelių slėnis Šis slėnis „gyvas“ nuo birželio vidurio iki rugsėjo. Teigiama, kad sezono metu čia kvapą gniaužia vešli augmenija, per skaidrius upeliukus nutiesti mediniai tilteliai, vandens kaskados ir gausybė įvairaispalvių drugių. Deja, mums teko pamatyti vos keletą drugelių, nes dar nebuvo prasidėjęs sezonas, todėl pasigrožėjome tiesiog gražia aplinka, kalnais, augmenija ir tekančiu upeliu. Rodo archeologinis muziejus Skaičiau, kad Rodo archeologinis muziejus įsikūręs viduramžiais statytame Riterių ligoninės pastate. Čia eksponuojamos įvairiausių laikų iškasenos: vazos, papuošalai, įvairūs metalo objektai, romėnų laikų skulptūros, riterių laidojimo lentos su mirusiųjų asmenų ginklais. Didžiausią įspūdį padarė įstabaus grožio puodynės. Filerimos kalva Apie 15 km nuo Rodo miesto yra Filerimos kalva. Nuo Filerimos kalvos grožėjomės nuostabiu vaizdu. Iš tolo matėsi didžiulis baltas kryžius. Einant nuo Filerimos link kryžiaus yra kryžiaus kelių stotys. Labai patiko visur laisvai vaikščiojantys povai. Įdomu tai, kad povai iškėlę galvas eina per gatvę, mašinos sustoja, praleidžia :) Povų grožis įspūdingas, tačiau šiurpą šiek tiek kėlė jų dainavimas. Symi sala Į Symi salą apie porą valandų plaukėme laivu. Nuostabus Symi salos grožis taip pakerėjo, kad norėjosi fotografuoti tiesiog kiekvieną smulkmeną ir akimirką. Būnant saloje tiesiog užplūdo ramybės, saugumo ir komforto jausmas. Symi sala taip pat garsėja savo natūraliomis kempinėmis. Čia gausu jų parduotuvėlių. Rode labai palankus klimatas. Pamenu, kai dangus apsiniaukė, turistai puolė bėgti iš paplūdimio, o visų nuostabai iškrito vos keli lašai lietaus ir dangus prasigiedrijo. Neveltui ši sala yra vadinama saulės arba šviesos sala. Vakarus smagiai leisdavome triukšmingoje BAR gatvėje, kurioje gausu klubų ir muzikinių barų. Maloniausia buvo tai, kad čia susirinkdavo įvairaus amžiaus asmenys, niekas nekreipė dėmesio į aprangą, amžių ar kitus dalykus. Visi laisvai mėgavosi pramogomis. Patys Rodo gyventojai žavi savo paprastumu, draugiškumu bei nuoširdumu. Vietiniai, vos pamatę, kad turistas blaškosi, ar kažko nesupranta, tuoj pat skuba į pagalbą. Vakare jausdavomės labai saugiai, nes nusikalstamumo saloje nėra. Taip pat būtų galima paminėti, kad Rodo saloje itin daug katinų, tačiau jie visi meilūs ir nepiktybiniai. Drąsiai galiu teigti, kad Rodą palikau su nostalgija... Jolanta

Jei atostogausite Rodo saloje 2011 metų vasarą, rekomenduojame apsilankyti vietos renginiuose.